Pranešėjas Pierre-Emmanuel Taittinger
Norint suprasti, ką iš tiesų reiškia sąvoka „verslo tvarumas“, reikėtų apsilankyti Japonijoje, viešbutyje „Hoshi Ryokan“. Hoshi šeima šį verslą valdo nuo 718 metų. Iš kartos į kartą viešbutis perduodamas vadovaujantis paprastomis, bet geležinėmis taisyklėmis, kurios padėjo išgyventi 46 kartas (1301 metus).
Tiek kartų į priekį, žinoma, negalvoja nė vienas verslininkas. Problema, kad tokiose palyginti jaunose ekonomikose kaip Lietuva, verslininkai apskritai retai galvoja apie ateitį ilgiau nei 5 metų perspektyvoje, o pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais įmones įsteigę verslo kapitonai vis dar tvirtai spaudžia šturvalą, vieną temą kišdami gilyn į stalčių. Įpėdinystės temą.
Trečioji „Lewben Wealth“ organizuojama turto valdymo konferencija „Wealth360“ šiemet subūrė pranešėjus iš užsienio bei Lietuvos, kurių patirtis ir žinios įpėdinystės srityje – išskirtiniai.
Akimirkos iš konferencijos Wealth360
Dr. Julia Eberhardt, Vokietijos pakavimo medžiagų bendrovės „LEBB Flexibles“ vadovė, šeimos verslą kartu su broliu perėmė pagal geriausias įpėdinystės teorijos taisykles – po verslą valdžiusio tėvo apsisprendimo pasitraukti iš aktyvios veiklos 2008 metais iki visiško veiklos perėmimo, įpėdiniai praėjo parengimo procesą, kurio metu teko mokytis iš samdomo vadovo.
„LEBB Flexibles“ verslo perėmimas – puikus planavimo ir procesų skaidrumo pavyzdys. Nuo pat planavimo pradžios vyko atvira diskusija apie visus įmanomus sprendimus – verslo perdavimą šeimos įpėdiniams, samdomo vadovo galimybę, įmonės pardavimą. Apsisprendus dėl verslo perdavimo įpėdiniams, buvo įvardintos aiškios taisyklės verslo perdavėjui, tokios kaip nesikišimas į sprendimų priėmimą ir verslo vykdymą po to, kai įmonės valdymas bus perleistas įpėdiniams.
Tai, kaip „LEBB Flexibles“ įpėdiniai verslo perdavimui ruošėsi, dirbdami šalia samdomo vadovo – neįkainojama pamoka kitiems analogišką kelią besirenkantiems šeimos verslams. Šios įmonės pasirinktas vadovas ne tik papildė bendrovę savo žiniomis ir kompetencija, bet ir suteikė papildomo laiko, reikalingo pasiruošti įpėdiniams. Renkantis vadovą, buvo reikalaujama, kad jis atitiktų bendrovės lyderystės modelį, laikytųsi panašių vertybių bei verslo etikos principų.
Dr. Julios Eberhardt teigimu, toks kruopščiai suplanuotas, aiškius tarpinius tikslus turėjęs procesas išryškino paveldėtojų interesus bei veiklos kryptis ir padėjo išvengti kartais itin skausmingų turto dalybų.
Akimirkos iš konferencijos Wealth360
Kita stulbinanti istorija, kuria konferencijoje pasidalijo garsių Prancūzijos šampano namų savininkas Pierre‘as-Emmanuelis Taittinger, atskleidė, kas nutinka, kai verslą valdanti šeima neturi nei įpėdinystės plano, nei noro planuoti. 2005 metais Taittingerių šeima savo verslą pardavė JAV pensijų fondui, o praėjus vos metams, P.-E. Taittinger, užsitikrinęs bankų paramą, atpirko šeimos vardu pavadintus šampano namus už beveik 600 mln. JAV dolerių. JAV fondas per metus uždirbo 200 milijonų. Šeima prarado daug daugiau, ne vien pinigų. Tačiau galiausiai ši istorija grįžo į laimingos šeimos ir sėkmingo verslo vėžes – dabar P.-E. Taittinger sėkmingai dirba petys į petį su savo sūnumi bei dukra ir jau yra perdavęs, anot jo, svarbiausias šio ypatingo, subtilaus verslo paslaptis.
Ir gerus, ir blogus pavyzdžius apibendrino Dr. Mortenas Bennedsenas, INSEAD verslo mokyklos dėstytojas ir pasaulyje žinomas šeimos verslo valdymo bei įpėdinystės ekspertas.
Jis teigia, kad statistika nenuteikia pernelyg optimistiškai ir tik nedidelis procentas verslo yra perduodamas trečiajai tos pačios šeimos kartai, tačiau tai nėra joks dėsnis. Reikia planuoti, rengtis įpėdinystei pačiam, rasti tinkamus vaidmenis šeimos nariams, apsispręsti dėl nuosavybės formos, rengti įpėdinystei vaikus ir anūkus ir, svarbiausia, daug bendrauti tarpusavyje. Chaosas ir neplanavimas atsieina brangiai, teigia Dr. Bennedsenas: verslas dėl blogų sprendimų gali net žlugti; išauga verslo perdavimo įpėdiniams kaštai; įmonės vertė gali smukti dėl išaugusių su asmenimis susijusių rizikų; naujoji karta gali paprasčiausiai nusigręžti nuo šeimos verslo, o šeimos ginčai tampa beveik neišvengiami.
Akimirkos iš konferencijos Wealth360
„Lewben Group“ teisės ir mokesčių paslaugų direktorius Gediminas Laucius konferencijoje kalbėjo apie tai, kad pasirengimas perduoti verslą ir įpėdinystės planavimas – visuomet pranašumas. Tai įrodoma skaičiais – šeimų, planuojančių įpėdinystę ir turinčių šeimos Konstituciją verslai generuoja vidutiniškai 15 proc. didesnę grąžą nei tie, kurie šį klausimą atidėlioja. Sukūrus aiškią, šeimos nariams abejonių nepaliekančią šeimos Konstituciją, nebetenka klaidžioti klystkeliais ir rizikuoti praradimais šeimos verslo perdavimo procese.
Dr. Laurinaičio konferencijoje išsakytos įžvalgos – bendresnio turinio, tačiau aktualios kiekvienam, kuriam rūpi tęstinumas ir tvarumas. Gyvenimo baigtis – neišvengiamas dėsnis, tą reikia priimti, įsisąmoninti ir suvokiant, kad kažkada ta diena ateis, kloti pagrindą ateities kartoms.
Šiame kontekste Hoshi šeima Japonijoje, savo viešbutį valdanti daugiau nei tūkstantį tris šimtus metų, priverčia susimąstyti apie savotišką nemirtingumą, kurį įkūnija verslo tęstinumas iš kartos į kartą – ir taip jau per 46 kartas.
