Tvarumo ideologiją Briuseliui verčiant teisės aktais, daugelio akys pirmiausia krypsta į transporto ir logistikos verslą. Šis sektorius tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje yra vienas didžiausių pagal sukuriamą BVP dalį ir sumokamus mokesčius. Jame tiesiogiai dirba per 10 mln. bendrijos gyventojų ir daugybė žmonių, atvykusių iš trečiųjų šalių.

O ir teršia jis, palyginti, nemažai. Sektorius atsakingas už maždaug 21 % pasaulinės CO2 emisijos.

Lietuvoje, kur logistikos ir transporto įmonės sukuria apie 8 % BVP, taip pat kyla iššūkių.

Sektoriaus reputacijai stiprų smūgį neseniai sudavė žiniasklaidoje garsiai nuskambėjęs žurnalistinis tyrimas. Jame kai kurios Lietuvos kelių transporto bendrovės kaltinamos verčiančios užsieniečius dirbti vergiškomis sąlygomis.

„Tvarumo politika ir jos sklaida užkirstų kelią tokiems atvejams. Įmonės išvengtų viešo pasmerkimo ir jo padarinių, įskaitant prekių ar paslaugų boikotą, galimus kontraktų praradimus ir sąnaudas, susijusias su reputacijos susigrąžinimu“, – sako integruotų verslo paslaugų bendrovės „Lewben“ Rizikų valdymo ir tvarumo paslaugų vadovė Dalia Katinaitė.

ES reglamentas

Dėl netvarios veiklos taip pat gali būti sunkiau gauti finansavimą, nes bankai ir fondai nenorės „girtis“, kad padeda plėstis taršioms ar darbuotojus išnaudojančioms įmonėms. O „girtis“ teks, nes šiemet kovą įsigaliojo ES reglamentas dėl tvarumo finansų rinkose (SFDR). Jo pagrindu šio sektoriaus verslas – bankai, draudimo kompanijos, pensijų bei investicijų fondai, „fintech“, investicijų valdymo įmonės ir kt. – turi vertinti ir kasmetinėse ataskaitose atskleisti, kiek jų veikla ir investicijos yra tvarios.

„Taip ES nori stumtelėti verslą žaliojo kurso linkme. Tikimasi, kad didieji kreditoriai apribos netvarių projektų finansavimą. Taip pat viliamasi, kad naujasis reguliavimas paskatins rizikos ir privatųjį kapitalą daugiau lėšų skirti socialiai atsakingiems startuoliams, besirūpinantiems žaliosiomis inciatyvomis“, – teigia „Lewben“ ekspertė.

Taip pat, priduria D. Katinaitė, tvarioms įmonėms jau dabar tampa lengviau skolintis ir atsiveria durys į ES lėšomis finansuojamas programas.

Ką galima padaryti?

Tvarumas, anot „Lewben“ ekspertės, nėra raketų mokslas. Iš esmės tereikia atlikti tvarumo auditą, parengti strategiją ir jos laikytis.

Pavyzdžiui, aplinkosaugos srityje reikėtų įvertinti transporto, pastatų, vandens, elektros ir kitų sudedamųjų verslo dalių įtaką CO2 emisijai ir galimybes ją mažinti.

Tam ekspertai siūlo atnaujinti transporto parką. Jei tik įmanoma, bent dalį jo pakeisti elektromobiliais, diegti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, tokias kaip saulės baterijos, LED apšvietimas, geoterminis šildymas ir t. t.

„Be abejo, reikia laikytis įstatymų – aiškiai ir skaidriai valdyti įmonę, naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, saugiai tvarkyti buitinių ir pramoninių nuotekų srautus, tvarkingai utilizuoti padangų, tepalų ir kitas atliekas. Priešingu atveju gresia ne tik baudos, bet ir audringa visuomenės reakcija. Vadinamieji greenwashing atvejai, kai paaiškėja, kad tvaria ir žalia prisistatanti įmonė elgiasi priešingai, pastaruoju metu vis labiau smerkiami“, – priduria D. Katinaitė.

Socialinės aplinkos srityje taip pat yra kur pasitempti. Pavyzdžiui, reikėtų suteikti galimybę dirbti moterims ir vyrams, įskaitant jaunimą ir žmones, turinčius negalią, ir užtikrinti jiems vienodą atlygį už vienodos vertės darbą.

Transporto ir logistikos sektoriaus veiklą bei darbo sąlygas jame reguliuoja ir kiti ES bei nacionaliniai teisės aktai, tarkim, vadinamasis Mobilumo paketas. Už pažeidimus numatytos baudos, todėl daugelis įmonių stengiasi laikytis taisyklių: yra nustačiusios maksimalią važiavimo trukmę ir poilsio laikotarpius, daugelis naudoja skaitmeninius tachografus, stengiasi užtikrinti poilsio vietą reiso metu ir t. t.

Lietuvos transporto ir logistikos kompanijos – vienos didžiausių Europoje. Todėl jos pirmos turi tapti tvarios. Kitu atveju, kai tokia taps visa Europa, netvarus mūsų šalies verslas ims buksuoti.

Straipsnis Verslo žiniose.`