Monika Narbutaitė , „Lewben“ vyresnioji atitikties specialistė
Sparčiai augančioje Lietuvos „fintech“ rinkoje reguliavimas, susijęs su elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų licencijavimu bei veikla, tampa vis aiškesnis ir praktiškesnis, o šioje srityje veikiančios įmonės jau nebegali „atsipirkti“ šablonišku, formaliu požiūriu į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PP/TF) prevenciją.
Lietuva pagal išduotų elektroninių pinigų licencijų skaičių šiuo metu atsilieka tik nuo Jungtinės Karalystės, aplenkdama tokias jurisdikcijas kaip Nyderlandai, Malta, Prancūzija, Kipras. Pagrindinis Lietuvos konkurencinis pranašumas šioje srityje – galimybė gauti licenciją vos per 3 mėnesius. Visgi draugiška reguliacinė aplinka nereiškia mažesnių reikalavimų rinkos dalyviams. PP/TF prevencijos užtikrinimas yra vienas iš būdų, kuriais siekiama stiprinti Lietuvos kaip patikimos jurisdikcijos reputaciją ir išlikti vienu iš lyderių tarp Europos Sąjungos finansinių technologijų („fintech“) centrų.
2018 m. rugpjūčio pradžioje įsigaliojusi nauja licencijų išdavimo tvarka, kurią patvirtino Lietuvos banko valdyba, numato detalesnius bei papildomus PP/TF prevencijos reikalavimus, pavyzdžiui, privalomas patyrusio ir kvalifikuoto atitikties specialisto paskyrimas, bendrovės veiklos rizikų identifikavimas, praktinio vadovo darbuotojams parengimas. Be to, nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyta nauja pareiga teikti ketvirtines ir metines ataskaitas, susijusias su klientų ir jų atliekamų operacijų rizika.
Nauja tvarka bendrovės yra skatinamos dar prieš pradedant veiklą finansų rinkoje įsivertinti grėsmes, susijusias su klientų, geografijos, produktų ar paslaugų, paslaugos teikimo kanalų rizikos veiksniais, bei apgalvoti privalomas jų valdymo priemones. Siekiant identifikuoti rizikas, privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos nacionalinio PP/TF rizikos vertinimo ir Europos Komisijos PP/TF rizikos vertinimo ES mastu rezultatais, atsižvelgti į Europos priežiūros institucijų gaires dėl rizikos veiksnių. Potencialios rizikos poveikį mažinančios kontrolės priemonės turi būti proporcingai koncentruojamos tose bendrovės veiklos srityse, kuriose nustatoma padidinta rizika.
Prieš teikiant prašymą licencijai gauti taip pat yra privaloma paskirti už atitiktį PP/TF prevencijos reikalavimams atsakingą kvalifikuotą ir patyrusį asmenį. Nėra nurodyta, kokiais kriterijais turi būti remiamasi vertinant, ar asmens turima patirtis ir kvalifikacija yra pakankama šioms pareigoms veiksmingai eiti, tačiau praktika rodo, jog vadovaujantys PP/TF prevencijos specialistai dažniausiai turi teisinį ar ekonominį išsilavinimą bei patirtį dirbant finansų įstaigose. Be to, vertinant asmens kvalifikaciją, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kokią licenciją (ribotos ar neribotos veiklos) ketinama gauti, kokios planuojamos veiklos apimtys, siūlomų paslaugų/produktų kompleksiškumas ir kt.
Be to, įstaigos privalo parengti praktinį vadovą („manual“), kuris padėtų kiekvienam darbuotojui, tiesiogiai dirbančiam su klientais arba atsakingam už tam tikras PP/TF prevencijos funkcijas, atpažinti įvairias PP/TF schemas ir būti pasiruošusiam imtis reikiamų veiksmų, kilus įtarimams. Bankuose tokia praktika egzistuoja jau seniai. Priklausomai nuo darbuotojų pareigybių specifikos yra adaptuojamos griežtos taisyklės bei organizuojami mokymai, kurie yra skirti užtikrinti efektyvią finansinių nusikaltimų prevenciją.
Minėti licencijavimo tvarkos pasikeitimai aktualūs ne tik naujai besisteigiančioms įmonėms. Visos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos turi atitikti keliamus reikalavimus, o turinčios neribotos veiklos licenciją buvo įpareigotos iki 2018 m. lapkričio 1 d. pateikti Lietuvos bankui papildomus dokumentus ir informaciją, patvirtinančią, jog laikosi naujai priimtų teisės aktų.
Atsižvelgiant į tai, kad palyginti su kitomis finansų įstaigų licencijų rūšimis elektroninių pinigų įstaigos licencijas turinčių „fintech“ įmonių skaičius Lietuvoje yra didžiausias, o Lietuvos banko prioritetas yra tvari finansinių technologijų sektoriaus plėtra Lietuvoje, šioje rinkoje veikiančios bendrovės turėtų įsivertinti, ar atitinka visus PP/TF prevencijos reikalavimus bei atkreipti dėmesį į tai, ar jų turimi žmogiškieji ištekliai yra pakankami, kad PP/TF rizika būtų efektyviai valdoma.
Kita vertus, pradedant ar vystant veiklą efektyvios ir praktiškos PP/TF prevencijos atitikties procedūros gali tapti ir konkurenciniu pranašumu greičiau gaunant licenciją, užmezgant ryšius su kitomis finansinėmis institucijomis, pavyzdžiui, atsidarant korespondentinę sąskaitą banke arba pradedant teikti mokėjimo kortelių paslaugas.
Komentaro autorė — Monika Narbutaitė , „Lewben“ vyresnioji atitikties specialistė
