Konkurencijos teisės sritis – viena griežčiausių verslui ir Lietuvoje, ir visos ES mastu. Griežtėjantys reikalavimai sąžiningai konkurencijai verčia verslo atstovus vis labiau suklusti – už konkurenciją ribojančius pažeidimus skiriamos didžiulės baudos gali stipriai sutrikdyti bendrovių komercinę veiklą ir net kelis metus palikti be pelno. Tačiau suvaldyti rizikas kiekvienoje organizacijoje įmanoma – tinkamas informavimas ir nuolatinė konkurencijos teisės rizikų prevencija gali išgelbėti bendroves nuo skaudžių padarinių.

Kaip nurodė „Lewben“ teisės ir mokesčių paslaugų partneris Gediminas Laucius, tokių rizikų tikrai galima išvengti – tam pravartu atlikti bendrovės veiklos auditą, kuris būtent ir padėtų nustatyti galimus konkurencijos teisės pavojus kasdieninėje bendrovės veikloje.

Kokie dažniausi konkurencijos teisės pažeidimai ir kas už juos gresia?, – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo G. Lauciaus.

– Kasdienėje bendrovių veikloje svarbiausi dviejų rūšių veiksmai, galintys lemti konkurencijos teisės pažeidimus, – neteisėti įmonių susitarimai ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.

Nuo ketinimų užsiimti tokia „veikla“ pirmiausia turėtų atgrasyti gresiančios didžiulės baudos, siekiančios iki 10 proc. nuo bendrovės metinės apyvartos. Negana to, pagal 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančią naują Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo redakciją, baudos bus skiriamos net nuo bendrųjų metinių pasaulinių pajamų.

Tai iš esmės reiškia, kad maksimalios jų ribos bus skaičiuojamos ne nuo pažeidimą padariusio ūkio subjekto, o nuo susijusių asmenų grupės pasaulinių pajamų.

Beje, galima pastebėti, jog vis labiau griežtėja Konkurencijos tarybos (KT) skiriamos sankcijos už konkurencijos teisės pažeidimus. KT nuomone, baudų sumokėjimas turi būti skausmingas nusižengusiai įmonei ir ji privalo pajusti tokias neigiamas pasekmes, kad ateityje net ji nepažeidinėtų konkurencijos taisyklių, bet ir kitos įmonės būtų atgrasytos nuo pagundos daryti panašius pažeidimus. Todėl net ir ūkio subjekto susitarimas su mokesčių administratoriumi dėl baudos mokėjimo atidėjimo yra vertinamas neigiamai, jeigu nėra išskirtinių aplinkybių, kaip, pavyzdžiui, reali grėsmė įmonės veiklos tęstinumui, nes tokiu susitarimu nebus pasiekiami pagrindiniai baudos skyrimo tikslai – ne tik nubausti, bet ir atgrasyti nuo kitų pažeidimų.

– Kokios dar neigiamos pasekmės gali kilti pažeidėjams už konkurencijos teisės reikalavimų nesilaikymą?

– Atgrasantį poveikį sustiprina neseniai visoje Bendrijoje įvesta galimybė nuo konkurencijos pažeidimo nukentėjusiems asmenims reikšti privačius ieškinius pažeidėjams, kad šie atlygintų patirtą žalą. Pagal JAV praktiką, iš kurios šis institutas pasiskolintas, teismų priteisiamos žalos dydis gali netgi viršyti priežiūros institucijos paskirtas baudas.

Tokie praradimai yra labai skausmingi, gali kilti net reali grėsmė įmonės išlikimui. Toks pavojus atrodo dar grėsmingesnis įvertinus tai, kad konkurencijos pažeidimai gali būti padaromi ne tik sąmoningai iškreipiant rinkos jėgų balansą ir siekiant pasipelnyti vartotojų sąskaita, bet ir dėl aplaidaus nežinojimo, kad tam tikri veiksmai yra antikonkurenciniai.

Tai ypač svarbu bendrovių vadovams, kuriems gali būti taikoma asmeninė atsakomybė už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

Tiesa, teismų praktika šiuo klausimu dar tik formuojasi, tačiau jau dabar galima pastebėti, jog vadovams sankcijos yra skiriamos tais atvejais, kai jie turėjo ir galėjo tikėtis iš daromo konkurencijos teisės pažeidimo kilsiančių neigiamų teisinių padarinių.

KT pastaruosius 6 metus aktyviai naudojasi Konkurencijos įstatyme numatyta galimybe kreiptis į teismą ir prašyti pritaikyti asmeninę atsakomybę kartelinius susitarimus sudariusių įmonių vadovams. Vien šiuo metu teismų sprendimų laukia 16 asmenų, kuriems gali būti apribota teisė 3–5 metus užimti vadovaujančias pareigas ir skirtos asmeninės baudos iki 14,5 tūkst. eurų.

– Galbūt tuo atveju, jei nėra suprantama apie galimas konkurencijos teisės rizikas, su konkurentais geriausia iš viso nebendrauti?

– KT, kaip ir Europos Komisija (EK), laikosi griežtosios linijos prižiūrėdama konkurenciją rinkoje. Kai kuriais atvejais abstraktus susitarimas fiksuoti kainas ar pasidalyti rinkas, kuris praktikoje net nėra realiai įgyvendinamas, gali būti prilygintas karteliniam susitarimui, ir už jį būtų taikoma maksimali atsakomybė.

Iš tiesų yra itin rizikingi bet kokio bendradarbiavimo su konkurentais modeliai.

Pavyzdžiui, jeigu asociacijos susirinkime konkurentas paskelbs komerciškai jautrią informaciją (kad ir apie ketinamas taikyti kainas), o kiti susirinkimo dalyviai viešai neatsiribos nuo tokio  pareiškimo, jie visi gali būti pripažinti kartelio dalyviais.

Praktinė tokią riziką iliustruojanti byla yra 2011 metais KT atliktas Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos (LLMAA) tyrimas.

Jo metu KT ekspertai nustatė, kad daugiau nei prieš dešimtmetį asociacijos Etikos kodekse buvo įrašytos sankcijos už mažesnių nei LLMAA nustatyti minimalių agentavimo tarifų taikymą. O juk susitarimas dėl minimalios kainos yra vienas iš šiurkščiausių konkurencijos teisės pažeidimų.

Todėl KT buvo itin principinga, bausdama asociacijos narius. Dėl skirtų baudų nukentėjo daugiau nei 30 asociacijai priklausiusių bendrovių.

Buvo nubaustos net ir tos, kurios nesilaikė susitarimo, taip pat ir įmonės, kurios apskritai apie jį nežinojo. Užteko aplinkybės, kad šios bendrovės buvo asociacijos narės ir formaliai nuo tokių Etikos kodekso nuostatų nebuvo atsiribojusios.

– Į kokias kylančias rizikas bendrovės taip pat turėtų atkreipti dėmesį?

Kitas nesenas KT sprendimas įspėjo, kad milžinišką baudą bendrovė gali gauti ne tik už materialius, bet net ir už procedūrinius pažeidimus.

2019 metų rugsėjį KT skyrė 1074416 eurų piniginę baudą įmonėms „Būsto aplinka“ ir „Mano būsto priežiūra“ už tai, kad tyrimo metu jos tinkamai nebendradarbiavo su KT pareigūnais — delsė suteikti prieigą prie serverio ir dalį jame buvusių duomenų pašalino.

Skaitant bylos medžiagą susidarė įspūdis, kad bendrovės darbuotojai tikrai nebūtų taip neatsakingai pasielgę, jeigu tik būtų susipažinę su konkurencijos teisės taisyklėmis ir žinoję, kokios liūdnos pasekmės gresia už tokius „nereikšmingus“ nusižengimus.

– Vis dėlto jei pasitaiko, kad konkurencijos principams nusižengiama dėl nežinojimo ar tinkamo nesuvokimo, kokios priemonės gali padėti to išvengti?

– Konkurencijos taisyklės galioja visiems ir be išimties. Ši teisės sritis abejinga tam, kas ir kokiomis aplinkybėmis nusižengė.

EK pabrėžia, jog ES konkurencijos taisykles turi žinoti visi, kas vykdo ekonominę veiklą Bendrijoje. Organizacijoje konkurencijos reikalavimų turi laikytis visi darbuotojai, o aukščiausioji vadovybė privalo dar ir nedviprasmiškai patvirtinti, kad tai yra organizacijos strategijos ašis.

Kaip užtikrinti tokius aukštus konkurencijos srityje keliamus reikalavimus? Tam skirta konkurencijos atitikties programa – bendrovės taikomų priemonių rinkinys, skirtas nustatyti rizikas, šviesti ir instruktuoti darbuotojus apie veiksmus, draudžiamus konkurencijos teisės, bei nustatantis kontrolės mechanizmus, užtikrinančius, kad šių draudimų būtų laikomasi.

EK, taip pat ir Lietuva, laikosi pozicijos, kad vien atitikties programos turėjimas organizacijoje nėra atsakomybę lengvinanti ir baudą mažinanti aplinkybė tuomet, kai padaromas pažeidimas. Paprasčiau tariant, nėra prasmės rengti atitikties programą vien tam, kad ji formaliai egzistuotų, nes ji turi realiai veikti.

To pasiekti nėra lengva, bet įmanoma. Kai organizacijos visų lygmenų vadovybė ryžtasi bendrovės veikloje be išlygų vykdyti konkurencijos pažeidimų prevencijos programą, tampa tikslinga imtis kitų veiksmų, kurie ugdytų konkurencinį visų darbuotojų sąmoningumą ir diegti praktines priemones, padedančias išvengti pažeidimo. Tai – cikliškas procesas iš kelių etapų.

– Galbūt galėtumėte plačiau papasakoti, kokie tai etapai?

– Pirmiausia derėtų atlikti visapusišką bendrovės veiklos auditą ir įvertinti rizikos sritis, jų mastą bei pobūdį. Tokio proceso metu vyksta pokalbiai su darbuotojais, ypač tais, kurie dirba padidintos rizikos zonoje – pavyzdžiui, pardavimų ir pirkimų srityje.

Peržiūrimos įmonės sutartys, jos dalyvavimo asociacijose principai. Atliekama elektroninės komunikacijos peržiūra – verta prisiminti, kad istoriškai didžiausią rezonansą turėjusiose KT bylose dauguma pažeidimų buvo aptikti būtent elektroninėje komunikacijoje.

Vėliau, remiantis audito išvadomis, parengiama ataskaita su siūlomais veiksmais, joje apibrėžiami leidžiami ir draudžiami veiksmai bei numatomos priemonės suvaldyti tiek ateities, tiek praeities rizikas.

Ateities rizikos mažinamos keičiant ydingas komercines praktikas, koreguojant susitarimus su partneriais ar apskritai atsisakant tam tikrų verslo modelių.

Tuo metu praeities rizikas įmanoma sumažinti ar apskritai pašalinti pasinaudojant specialia atleidimo nuo baudų programa, skatinančia pirmiesiems pranešti apie daromus konkurencijos teisės pažeidimus KT ir būti visiškai ar dalinai atleistiems nuo baudų.

Trečiuoju etapu su parengtomis veiksmų gairėmis supažindinami darbuotojai, pagal jas parengiamos vidinės tvarkos ir pareigybiniai aprašymai bei periodiškai rengiami mokymai.

Siekiant maksimalaus darbuotojų sąmoningumo, neretai įdiegiamos ir pozityvaus bei negatyvaus jų skatinimo priemonės – pavyzdžiui, nustatomos papildomos premijos už elgesį, atitinkantį konkurencijos teisės reikalavimus, ir drausminė bei materialinė atsakomybė už pačius pažeidimus.

Paprastai yra paskiriamas už atitiktį atsakingas darbuotojas ir sukuriama pranešimų apie pažeidimus bei konsultavimosi sistema.

Vėlesniu laikotarpiu atliekama konkurencijos atitikties programos veiksmingumo priežiūra ir kontrolė, renkami duomenys apie atitikties laikymosi situaciją bei teikiamos rekomendacijos dėl poreikio atnaujinti atitikties gaires, papildomai mokyti darbuotojus, keisti poveikio priemones ir pan.

Jei konkurencijos atitikties programoje numatyta priemonių visuma maksimaliai atitinka įmonės specifiką ir jos veikloje kylančias rizikas, jei programa nuolat atnaujinama, o joje numatytų principų besąlygiškai laikomasi, tikėtina, kad ji bus pajėgi užkirsti kelią pažeidimams, ir organizacijai pavyks išvengti skaudžių nuobaudų.