Nuo šių metų birželio 29 d. Lietuvoje įsigaliojus naujam Pinigų plovimo prevencijos įstatymui, gerokai sugriežtinta vadovų atsakomybė už pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą organizacijoje.
Ką turi žinoti vadovas ir ko iš jo tikimasi įgyvendinant jam pavestą atsakomybę pinigų plovimo prevencijos srityje
1. Pirmiausia, vadovas turi pats gerai išmanyti taikomą reguliavimą, pinigų plovimo rizikas ir taikytinas prevencijos priemones. Vadovas atsakingas už bendrą rizikos valdymą įmonėje, tad iš jo reikalaujamas suvokimo lygis bus skirtingas, nei siauresnes funkcijas vykdančio specialisto. Į tai būtina atsižvelgti planuojant vadovų ir darbuotojų mokymo programas.
2. Vadovas turi nuolat vertinti pinigų plovimo riziką organizacijos mastu. Svarbu nepamiršti, kad rizikos lygis priklauso nuo daugybės faktorių ir nuolat kinta. Tad vertinimas turi būti atliekamas periodiškai, atsižvelgiant į pasikeitusias įmonės vidaus ir išorines aplinkybes bei apimti bent a) kliento požymius, b) su bendrovės teikiamomis paslaugomis, sandoriais, produktais ir jų teikimo kanalais susijusius požymius, ir c) valstybių požymius, kurie lemia įmonės prisiimamos rizikos dydį. Vertinimo organizavimui vadovas gali pasitelkti įvairius specialistus, tačiau priimti sprendimus dėl įmonei priimtino rizikos lygio ir numatyti jos mažinimo ar išvengimo priemones, privalo jis pats.
3. Atsižvelgęs į rizikos vertinimą, vadovas turi užtikrinti, kad įmonė turėtų įdiegtas rizika grįstas prevencijos procedūras ir procesus.
4. Vadovo atsakomybėje yra kompetetingo prevencijos specialisto paskyrimas užtikrinant, kad šiam būtų suteikti reikiami įgaliojimai, leidžiantys efektyviai užtikrinti prevencijos priemonių įgyvendinimą įmonėje. Atsakingas asmuo turi turėti pakankamai žinių pinigų plovimo prevencijos srityje, priėjimą prie reikalingos informacijos, vadovybės palaikymą ir visokeriopą pagalbą
5. Jei bendrovė turi paskyrusi atsakingą asmenį pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimui, vis tiek būtent vadovui tenka galutinis vaidmuo prižiūrint, jog prevencija būtų efektyvi, procedūros ir procesai nuolat peržiūrimi ir tobulinami. Tai gali būti įgyvendinama pasitelkus vidaus auditą, vadovo užsakymu atliekant nepriklausomą išorinį efektyvumo vertinimą, periodinių ataskaitų teikimo vadovybei ir kitomis formomis
6. Vadovas atsakingas už efektyvią informacijos sklaidą įmonėje. Informacija turi laiku keliauti ne tik aukštyn, t.y., nuo darbuotojų iki aukščiausio vadovo, bet ir žemyn – kaskados principu. Darbuotojai turi dalyvauti specializuotose mokymo programose, būti nuolat informuojami apie reikšmingus pasikeitimus įmonės veikloje ir procedūrose, jiems turi būti teikiama nuasmeninta informacija apie reikšmingus incidentus ir išmoktas pamokas. Savo ruožtu atitikties specialistas turėtų periodiškai teikti informaciją vadovams apie pinigų plovimo rizikos lygį įmonėje, atitikties incidentus, įtartinų operacijų statistiką, pasiūlymus tobulinti veiklą ir kt. Visų lygių darbuotojams turi būti sudarytos galimybės anonimiškai informuoti vadovus apie procedūrų nesilaikymą bendrovėje, kitus įtarimus dėl neatitikties
7. Informacijos sklaida tiesiogiai susijusi su viena svarbiausių vadovo atsakomybių – atitikties kultūros puoselėjimu įmonėje. Priemonių to siekti yra įvairių, tačiau viskas prasideda nuo atitinkamo ir atvirai skleidžiamo vadovo požiūrio, kurį sustiprina adekvačiai sudėliota skatinimo sistema. Darbuotojų atlygis turėtų priklausyti ne tik nuo pasiektų finansinių tikslų, bet ir nuo darbuotojo žinių rizikos valdymo srityje, pritrauktų klientų rizikos lygio, surinktų duomenų apie klientą kokybės ir kitų pastangų užtikrinti atitiktį įmonėje. Tokiu būdu atitikties principai realiai įgyvendinami ir skatinami visoje bendrovėje, formuojamas „sveikas“ organizacijos klimatas
8. Na ir galiausiai vadovas turi užtikrinti, jog būtų skirti atitikčiai būtini resursai ir ištekliai. Kaip ir bet kuris kitas procesas, pinigų plovimo prevencija remiasi į jos įgyvendinimui būtinus kaštus – žmogiškuosius resursus, IT sistemas, mokymų biudžetą ir pan., kurie turi būti proporcingi įmonės prisiimamos rizikos dydžiui.
Neatitikties pasekmės gali būti labai skaudžios tiek vadovui, tiek visai organizacijai ir į ją investavusiems asmenims. Dažniausiai akcentuojamos milijoninės baudos, kurios gali būti skiriamos vadovui, akcininkui ir pačiai įmonei, tačiau derėtų nepamiršti, kad pasekmės gali būti daug toliau siekiančios:
- žala įmonės reputacijai bei prekės ženklui;
- įmonės vertės netekimas;
- leidimo verstis veikla netekimas;
- finansinės sankcijos įmonei ir įpareigojimai investuoti į trūkumų ištaisymą;
- administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
