Monika Narbutaitė, „Lewben“ atitikties paslaugų vadovė
Inovacijos finansinių technologijų sektoriuje vis sparčiau keičia vartotojų elgesį bei skatina imtis pokyčių net ir tradicinius bankus. Žinios apie SEB banko kuriamą „fintech“ banką SEBx, sėkmės istorijos, tokios kaip estų „TransferWise“ paskelbimas brangiausiu „fintech“ Europoje bei žaibiška „Revolut“ plėtra, daugeliui sudaro įspūdį apie „fintech“ revoliuciją. Lietuvoje, kuri siekia tapti regioniniu „fintech“ centru, tokių startuolių skaičius 2018 metais išaugo 45%. Tiesa, apie trečdalis įstaigų, kurioms yra išduotos elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų licencijos, veiklos dar nevykdo.
Licencijavimo proceso metu „fintech“ bendrovės, padedamos teisininkų, sutelkia savo jėgas ties veiklos modelio pristatymu Lietuvos bankui bei standartinių dokumentų paketo parengimu. Bendrovėms, veikiančioms bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. regulatory sandbox), leidžiama išbandyti inovatyvius verslo sprendimus, kurį laiką taikant palengvinimus, suderintus su reguliuotoju. Tačiau, gavus licenciją ir pradėjus veikti įprastomis sąlygomis, susiduriama su rimtais praktiniais iššūkiais, apie kuriuos ne visos „fintech“ įmonės pagalvoja iš anksto. Daugeliu atvejų pirmieji veiklos metai skiriami susitvarkyti įvairius operacinius bei teisinius klausimus iš praktinės pusės, o nespėjus to atlikti tenka teisintis Lietuvos bankui, kad nebūtų panaikinta išduota licencija.
Pirmiausia, norint teikti finansines paslaugas kitose ES valstybėse narėse, vos gavus licenciją, reiktų pateikti prašymą Lietuvos bankui perduoti informaciją kitų valstybių narių priežiūros institucijoms. Taip pat rekomenduojama nedelsti ir kreiptis dėl prieigos prie SEPA (angl. Single Euro Payments Area) infrastruktūros per Lietuvos banko valdomą mokėjimų sistemą CENTROlink, kuri leidžia prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės bei formuoti unikalias sąskaitas IBAN formatu sau ir savo klientams. Po licencijos gavimo šis procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų, nes yra atliekamas išsamus įmonės patikrinimas, rizikos vertinimas bei testavimas CENTROlink sistemos viduje ir išorinėse mokėjimų sistemose.
Kitas ne mažiau svarbus klausimas, kurį turi spręsti kiekviena „fintech“ įmonė, yra susijęs su klientų lėšų apsaugos užtikrinimu. Pastaruoju metu centrinis bankas, tikrindamas rinkos dalyvių veiklą, šiai sričiai skiria itin daug dėmesio – kelios elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigos šiais metais sulaukė sankcijų dėl klientų lėšų laikymo ne kredito įstaigose, tad tai turėtų būti aiškus signalas dar veiklą tik planuojančioms įmonėms.
Net ir atsidaryti paprastą einamąją sąskaitą gali būti didelis iššūkis. Didieji bankai, turintys žymiai didesnę derybinę galią bei po neseniai praėjusių pinigų plovimo skandalų regione vengiantys prisiimti riziką, reikalauja „fintech“ dxe xde įmonių pateikti įrodymus, kad jos imasi efektyvių priemonių dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, informacijos saugumo, įsilaužimo ar duomenų nutekinimo bei internetinio sukčiavimo prevencijos.
Įmonės, kurių vadovai ar akcininkai yra užsieniečiai, susiduria ir su itin žemiškais sunkumais, tokiais kaip oficiali korespondencija su Lietuvos banku, Valstybine mokesčių inspekcija, Registrų centru ir kitomis institucijomis, kuri yra vykdoma tik lietuvių kalba. Pavyzdžiui, gaunami elektroniniai laiškai su priminimais apie teiktinas ataskaitas centriniam bankui. O ir pačių ataskaitų vis daugėja – nuo finansinių rodiklių iki nuo metų pradžios patvirtintų naujausių ketvirtinių bei metinių pinigų plovimo prevencijai skirtų ataskaitų apie naujus klientus, reikšmingas mokėjimo operacijas, atliekamus vidinius tyrimus ir kt., kurias privalo teikti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos. Taip pat nuo praėjusių metų pabaigos atsirado nauja pareiga ir sutelktinio finansavimo platformų operatoriams, kurie kartu su kitais finansų rinkos dalyviais turi teikti duomenis apie paskolų gavėjus į Paskolų rizikos duomenų bazę.
Lietuvos bankas, girdėdamas rinkos dalyvių nuogąstavimus, kiek daug resursų yra skiriama ataskaitų rengimui bei vidinių informacinių sistemų tobulinimui, pradėjo iniciatyvą, kurios tikslas – kurti išmaniojo reguliavimo technologijų („regtech“) sprendimus, skirtus palengvinti ataskaitų teikimo procesą. Ko gero, pirmiausia bus standartizuotas tokių ataskaitų teikimas, kurioms naudojami mikro lygio duomenys yra vienodos struktūros visose įstaigose, pavyzdžiui – mokėjimų informacija. Visgi iniciatyva yra pačių rinkos dalyvių rankose, kurie, kaip matome, ir taip turi daugybę rūpesčių, taigi sunku prognozuoti, kada „regtech“ taps realybe.
Dar viena sritis, aktuali daugeliui „fintech“ įmonių, yra migracijos klausimai. Dažnai bendrovių vadovai, jų šeimos nariai yra trečiųjų šalių piliečiai, kuriems, norint atvykti į Lietuvą ir čia gyventi bei dirbti, kyla klausimų, kokius dokumentus pateikti, kad gautų vizą ar leidimą gyventi Lietuvoje, o galbūt ir Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokiems asmenims yra reikalingos kvalifikuotos konsultacijos, pagalba rengiant dokumentus, atstovavimas Migracijos departamente ar kitose migracijos klausimus kuruojančiose įstaigose. Dažnai iškyla klausimų, susijusių ir su kitomis teisės šakomis: užsieniečiams, norintiems Lietuvoje pradėti savo verslą, reikalingos įmonių bei mokesčių teisės žinios, o Lietuvoje planuojantiems dirbti užsieniečiams – darbo teisės žinios.
Akivaizdu, kad nuo pat veiklos pradžios „fintech“ įmonės ir jų vadovai turi galvoti ne tik apie verslo plėtrą ir augimą, bet ir apie tinkamą teisinės, atitikties rizikų valdymą, lanksčių informacinių sistemų kūrimą, siekiant užsitikrinti galimybes pradėti veiklą greitai, pritraukiant tinkamus partnerius bei darbuotojus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos bankas šią vasarą užsiminė apie planus pradėti egzaminuoti esamus ir būsimus „fintech“ vadovus, kad būtų įsitikinta jų kompetencijomis. Kitose jurisdikcijose, pavyzdžiui, Estijoje, papildomą priežiūros institucijos patvirtinimą turi gauti ir atitikties specialistai.
Kol itin aktyvi darbo rinka nusistovės ir potencialūs darbuotojai įgis pakankamai kompetencijų, ką daryti naujai besikuriančioms įmonėms, negalinčioms iš karto samdyti daug kvalifikacijos įvairiose srityse turinčių specialistų, bet siekiančioms veikti efektyviai bei išvengti klaidų?
Svarbu nebijoti pripažinti, kad inovatyvių „fintech“ įmonių kūrėjai ne visada patys turi reikiamų žinių bei laiko spręsti teisinius, atitikties rizikų valdymo klausimus, todėl reikia pasirinkti tinkamus veiklos partnerius bei investuoti į darbuotojų kompetencijas. Rekomenduojama susikurti patikimų ir profesionalių partnerių tinklą, kuris, susidūrus su naujais iššūkiais, padėtų laikinai užlopyti kompetencijų spragas, kol bendrovė įgis patirties ar, išplėtusi veiklą, galės išlaikyti stiprius darbuotojus viduje.
Kalbant apie ilgalaikę strategiją, „fintech“ įmonės turi suprasti, jog yra labai naudinga dalyvauti susikūrusiose asociacijose, tokiose kaip FINTECH HUB LT, Infobalt ar kt., kuriose yra sprendžiami visiems dalyviams aktualūs klausimai, dalijamasi patirtimi, teikiamos pastabos dėl įstatymų projektų. Ne mažiau svarbu – investuoti į darbuotojų ir vadovų mokymus bei skatinti dalyvavimą teminėse konferencijose, kurių vis daugiau rengia ir Lietuvos bankas.
Komentaro autorė — Monika Narbutaitė, „Lewben“ atitikties paslaugų vadovė
