Lietuva, ieškodama būdų sėkmingiau pritraukti dideles užsienio investicijas, dar šiemet birželį patvirtino mokestinę lengvatą, pagal kurią verslas, atitinkantis tam tikras sąlygas, 20-čiai metų būtų atleidžiamas nuo pelno mokesčio. Pati idėja ir sprendimas, turint galvoje investicijų reikšmę ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimui, atrodo patraukli ir reikšminga. Tačiau verslas, ketinantis pasinaudoti šia lengvata, turi įsigilinti į lengvatos taikymo dabartines sąlygas – jos nėra lengvai įgyvendinamos.
2020-ųjų birželį priimtais Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais įtvirtintos mokestinės lengvatos tikslas – pritraukti stambias užsienio investicijas į Lietuvą ir sudaryti prielaidas didelio skaičiaus ilgalaikių darbo vietų kūrimui ir (arba) didelės pridėtinės vertės prekių gamybai, paslaugų teikimui Lietuvoje. Lengvatos atsiradimą lėmė tai, kad Lietuvoje užsienio investicijų rodikliai tebėra žemi, mūsų šalis atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pagal pritrauktas investicijas gamybos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) sektoriuose.
Investicijų pritraukimas – vienas svarbiausių uždavinių, šalims siekiant auginti ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas, taigi mokestiniais sprendimais siekiama sukurti kuo palankesnę verslo aplinką Lietuvoje ir didinti šalies konkurencinį pranašumą varžantis dėl investicijų pritraukimo. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pripažino, kad vienas pagrindinių trukdžių Lietuvai konkuruoti dėl stambių investicijų – tam pritaikytų mokestinių lengvatų stygius.
Šios problemos nepadeda išspręsti esama laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) įmonėms taikoma pelno mokesčio lengvata, kadangi joje numatomi teritoriniai bei finansinių paskatų ribojimai. Tuo tarpu projektams, kurių apimtis viršija 20 mln. Eur, paprastai reikia išskirtinės infrastruktūros, kurios esamas LEZ infrastruktūros išvystymas gali ir neužtikrinti. Naujoji pelno mokesčio lengvata stambiems projektams teritorinių ribojimų nenumato, tai gali paskatinti projektus įgyvendinti regionuose, taip tolygiai stiprinant visos šalies ekonomiką.
Taigi, ką svarbiausia žinoti, svarstant apie pasinaudojimą naująja lengvata?
Esminė sąlyga: sutartis
Pirmasis žingsnis ir esminė sąlyga – su Vyriausybės įgaliota institucija pasirašyta stambaus projekto investicijų sutartis. Kadangi pelno mokestinė lengvata pagal ES aktus pripažįstama kaip valstybės pagalba, tiek pačiam investuotojui, tiek jo investicijoms Lietuvoje keliami nemaži reikalavimai – ne kiekvienas investavęs 20 mln. Eur Lietuvoje turės galimybę pasirašyti sutartį ir pasinaudoti lengvata.
Investuotojas, norintis sudaryti stambaus projekto sutartį, turi pagrįsti, kad yra finansiškai ir ekonomiškai pajėgus užtikrinti projekto įgyvendinimą. Tam reikalingi duomenys ir dokumentai, įrodantys, kad investuotojo metinės veiklos pajamos (įskaitant ir įmonių grupės pajamas) bent vienais finansiniais metais buvo ne mažesnės nei 10 mln. Eur. Taip pat reikia pagrįsti, kad projekto įgyvendinimui investuotojas turės pakankamai nuosavo, skolinto ar patikėjimo teise valdomo bei naudojamo turto. Šiuo atveju investuotojas kaip įrodymus gali pateikti finansinius duomenis apie nuosavas lėšas, finansų įstaigų pažymas dėl būsimos paskolos, užtikrinimo priemones.
Privalu pagrįsti, kad investuotojui pakanka patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių projektui įgyvendinti. Tai gali būti duomenys, įrodantys, kad investuotojas ar kitos grupės įmonės ne trumpiau kaip 5 metus vykdo gamybos veiklą ar 3 metus paslaugų veiklą. Jei veiklos vykdomos trumpiau, būtina pateikti kitus analogišką kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus – tai gali būti rangos ar paslaugų sutartys, informacija apie panašaus pobūdžio projektų įgyvendinimo procesą ir pan.
Vertinimo kriterijai: kokie jie ir ką lemia?
Jei investuotojui keliami reikalavimai yra tenkinami, pereinama prie kito etapo, kurio metu būtina pasverti pagrindinius planuojamo vykdyti projekto vertinimo kriterijus. Siekiant sudaryti stambaus projekto sutartį, investuotojui teks surinkti ne mažesnį nei nustatytą projekto vertinimo kvalifikacinį balą, t.y. 50.
Skiriant balus, bus atsižvelgiama į planuojamą įdarbinti darbuotojų skaičių, jų kvalifikaciją bei mokėtiną darbo užmokestį. Jei būtų įdarbinamas minimalus reikalaujamas darbuotojų skaičius (pvz., 150 ne Vilniuje), šio kriterijaus skiriamas balas būtų 0. Balai būtų skiriami tik už kiekvieną papildomą darbo vietą, tad jeigu, pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos įmonėje būtų sukurta 300 ir daugiau naujų darbo vietų, už šį vertinimo kriterijų būtų skiriama maksimaliai 20 balų.
Vertinant paraišką, svarbios ne tik naujai kuriamos darbo vietos, bet ir įdarbinamų darbuotojų kvalifikacija. Jeigu į naujai sukurtas darbo vietas apdirbamosios gamybos srityje įdarbinama 30% ar daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, maksimalus vertinimo balas – 20. Tikėtina, kad maksimalų balą gauti būtų kiek sudėtingiau investuojant regionuose, kur stinga kvalifikuotų darbuotojų, tačiau net ir keli procentai aukštos kvalifikacijos darbuotojų garantuoja papildomus kvalifikacinius balus. Papildomų balų garantuoja ir tai, kad investuojama regione, o ne Vilniuje.
Tuo tarpu pagal naujų darbo vietų vidutinio darbo užmokesčio vertinimo kriterijų papildomi balai gali būti ne tik nesurinkti, bet gali sumažėti ir jau turimų balų skaičius. Siekiant kvalifikacinių balų, naujai kuriamų darbo vietų užmokesčio vidurkis turėtų būti didesnis nei savivaldybės, kurioje įgyvendinamas projektas, apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis. Maksimaliai 30 balų būtų skiriama, jei darbo užmokesčio vidurkis (apdirbamosios gamybos srityje) būtų 50% ar didesnis nei projekto įgyvendinimo savivaldybėje. Tačiau pagal šį vertinimo kriterijų galima gauti ir iki -30 balų tuo atveju, jeigu kuriamų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkis būtų mažesnis nei atitinkamos savivaldybės.
Kvalifikaciniai balai taip pat būtų skiriami atsižvelgiant į eksporto dalis, projekto įgyvendinimo vietą bei kitus aspektus, kaip, pavyzdžiui, projekto pažangumas, įtaka ilgalaikei Lietuvos ūkio plėtrai, konkurencingumui, visuomenės gerovei ir pan. Tačiau tikėtina, kad tik minimaliais rodikliais tenkinant šiuos ir kitus vertinamuosius kriterijus, mažiausio reikalaujamo 50 kvalifikacinio balo surinkti nepavyktų ir projekto sutartis nebūtų sudaryta.
Būtent todėl pagal numatomą veiklą ir jos specifiką svarbu įsivertinti, kokios projekto vertinimo sritys bus išpildomos, o kurias reikėtų atitinkamai „sustiprinti“ atsižvelgiant į vertinimo kriterijus.
Pelno mokesčio lengvata: kokios sąlygos?
Tik sudarius projekto sutartį, galime vertinti mokestinės lengvatos taikymui keliamas sąlygas. Naująja lengvata skatinamos stambios privačios investicijos, kurios turėtų sudaryti ne mažiau kaip 20 mln. Eur, o jei investuojama Vilniuje – ne mažiau 30 mln. Eur. Investavimas galimas tiek nuosavomis, tiek skolintomis lėšomis, tačiau į šią investicijų sumą nebūtų įskaičiuojamos lėšos, gautos pagal įvairias ES ar valstybės finansavimo programas. Nuo privačių investicijų sumos priklauso ir taikytinos lengvatos suma, kuri gali būti ne didesnė nei 25% investicijų sumos (arbe ne daugiau kaip 18,75 mln. Eur). Tai reiškia, kad jeigu investuojama 20 mln. Eur, maksimali pelno mokesčio lengvatos suma 20 metų laikotarpiui galėtų sudaryti ne daugiau kaip 5 mln. Eur. Taigi, lengvata naudojamasi 20 metų, arba kol pasiekiama mums galima maksimali lengvatos suma.
Lengvatos taikymo laikotarpiu taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 150 (Vilniuje – 200) vidutinį metinį darbuotojų skaičių.
Be pagrindinių reikalavimų, taikomi ir tam tikri apribojimai – lengvata galėtų naudotis tik tos įmonės, kurios vykdo apdirbamąją gamybą arba teikia duomenų apdorojimo, interneto serverių (prieglobos) paslaugas ir iš tokios veiklos uždirbamos pajamos sudaro ne mažiau kaip 75% visų veiklos pajamų. Tuo atveju, kaip aiškina VMI, jeigu projektas kurį laiką bus vykdomas nuostolingai – nuostolio negalėsime dengti nei kitos veiklos pelnu, nei kelti į kitus laikotarpius. Klausimas, ar toks VMI aiškinimas nesiaurina lengvatos nuostatų taikymo ir neprieštarauja kitoms pelno mokesčio įstatymo nuostatoms?
Vis tik esminė prielaida lengvatos taikymui – sutartis. Kaip nurodoma Pelno mokesčio įstatymo pakeitime, ši lengvata taikoma juridiniams asmenims, iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudariusiems stambių projektų investicijų sutartis. Galimybę „įšokti į lengvatos traukinį“ investuotojai turi tik penkerius metus. Tad atsižvelgiant į keliamus reikalavimus ir lengvatos taikymo sąlygas būtų naudinga apsvarstyti ilgesnį terminą, kad lengvata netaptų deklaratyvi ir pasiektų savo tikslą.
Nepaisant formalumų ir apribojimų, lengvata sveikintina – jai dar neįsigaliojus, šia galimybe plačiai domisi Lietuvos ir užsienio įmonės. Pastarosioms ši lengvata gali tapti viena iš paskatų investicijoms rinktis Lietuvą – galimybė sutaupyti ne mažiau kaip 5 mln. Eur pelno mokesčio atrodo patraukliai ir viliojančiai. Tačiau vertinant situaciją ilguoju laikotarpiu, veiksmai turi būti kryptingi ir kompleksiški – Lietuvoje vis dar nemažai sričių, (pvz. migracija), kurias reikėtų tobulinti, naikinant kliūtis užsienio investuotojams pradėti verslą Lietuvoje.
Visą straipsnį Verslo žiniose galite skaityti čia.
