Nuolat priekaištaujame Europai dėl lėtumo, nelankstumo ir nenoro keistis, tačiau šįkart Senasis žemynas apėjo visus konkurentus ir atsidūrė kriptoturto rinkų reguliavimo avangarde. Balandžio 20 dieną Europos Parlamentas pritarė Europos kriptoturto rinkų reglamentui (angl. Markets in Crypto-assets, MiCA) ir atvėrė vartus civilizuotai modernios finansų industrijos plėtrai ES.

Naujos žaidimo taisyklės Lietuvoje veikiančius kriptoturto rinkos dalyvius nei nustebino, nei išgąsdino – Lietuvoje jau veikiantis reguliavimas judėjo link tų pačių principų, kuriuos apibrėžia MiCA. Taigi, tai nėra kažkas labai radikalaus, tačiau Europos ryžtas atrodo neįprastas, palyginti su trypčiojančiu ar net priešiškai nusiteikusiu likusiu pasauliu.

JAV vien per 2023-uosius priežiūros institucija SEC (angl. Securities and Exchange Commission) dalies kriptoturto įmonių veiklą prilygino su vertybiniais popieriais susijusiais veiklai ir be didelės diskusijos skyrė baudas tokiems žinomiems rinkos žaidėjams kaip „Coinbase“, „Kraken“, „Paxos“, „Gemini Genesis Global Capital“ ir kt. Kinijos liaudies bankas 2021 m. rugsėjo pabaigoje uždraudė visas kriptoturto operacijas. Tiesa, šiuo metu kriptoturtas ir kripoturto susijusios operacijos yra legalizuojamos per Honkongą.

EP taip pat patvirtino pirmąsias ES taisykles, skirtas atsekti kriptovaliutų pervedimus ir užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Tuo tikslu buvo patvirtinta „kelionių taisyklė“ (angl. Travel rule), kuri jau yra naudojama tradiciniuose finansuose. Ši taisyklė nuo 2025 m. įpareigos kriptoturto paslaugų tiekėjus kartu su kriptoturto pavedimu perduoti visą informaciją apie lėšų gavėją ir siuntėją, atitinkamai tokia informacija turės būti saugoma siuntėjo ir gavėjo platformų duomenų bazėse.

Tikimasi, kad patvirtinus MiCA turėtų susiformuoti vadinamasis „Briuselio efektas“, kuomet tinkamai suformuoti ES atitinkamos rinkos standartai yra „nukopijuojami“ ir įgyvendinami trečiosiose šalyse.

MiCA ir santykis su Lietuvos rinka

Kriptoturto rinkų reglamentas galutinai įteisino virtualaus turto industriją ir suteikė papildomų galimybių Lietuvai. Nors kai kurios šalys, tarp jų ir Lietuva, jau buvo įsivedusios reguliacines taisykles kriptoturto paslaugų teikėjams, MiCA harmonizuos visų ES valstybių narių reguliacinę aplinką ir taip sukurs vieningą šio sektoriaus rinką visose 27 ES valstybėse narėse.

Lietuva, belaukdama MiCA priėmimo, 2022 m. lapkričio mėn. patvirtino griežtesnį, laikinąjį reguliavimą nacionaliniu mastu, siekdama suvaldyti rizikas, susijusias su naujų kripto verslų kėlimusi į Lietuvą.

Vienu iš ES fintech lopšių laikyta Lietuva jau spėjo užsitarnauti ir kriptoturto inovacijoms draugiškos šalies statusą. Vien nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvoje autorizacijos statusą įgijo 353 virtualiųjų valiutų paslaugų tiekėjai, kurių kiekvienas turėjo suformuoti bent 125.000 Eur įstatinį kapitalą. Tai reiškia, kad nuo 2022 m. lapkričio mėnesio galime suskaičiuoti daugiau nei 44 mln. Eur, investuotų Lietuvoje vien įstatinio kapitalo forma, neskaičiuojant visų papildomų su realia veikla susijusių investicijų, sukurtų naujų darbo vietų ir unikalaus technologinio know how, per itin trumpą laiką pasiekusio mūsų šalį.

Finansų rinkos inovacijų perspektyvos ir tų inovacijų finansavimas atveria kur kas didesnį kapitalo pritraukimo potencialą ateityje. Jeigu Lietuva bus viena pirmųjų ES, kuri paskirs už MiCA reglamento įgyvendinimą atsakingas institucijas, priims įgyvendinančiuosius teisės aktus, parengs gaires sektoriaus dalyviams ir taip sukurs teisinį tikrumą, turėsime realias galimybes pakartoti šalies sėkmę fintech sektoriuje.

Ką reglamentuoja MiCA?

MiCA reglamentas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama kriptoturto paslaugų tiekėjams ir jiems taikomiems reguliaciniams reikalavimams, numato įvairius įpareigojimus, pavyzdžiui, dėl „baltosios knygos“ (angl. whitepaper) turinio leidžiant naują kriptoturtą, įtvirtinami kiti reikalavimai įvairių kriptoturto rūšių (e-pinigų, su turtu susietiems ir kt.) emitentams, apibrėžiamos kriptoturto paslaugų teikėjų licencijų išdavimo, priežiūros ir veiklos sąlygos ir kt.

MiCA į kirptoturto paslaugų tiekėjų apibrėžimą įtraukia įvairias su kriptoturtu susijusias paslaugas, tokias kaip pavedimų priėmimas ir perdavimas trečiųjų šalių vardu, kriptoturto saugojimas ir administravimas, kriptoturto keitimas ir kt. Nuo veiklos rūšies priklausys keliami reikalavimai, pavyzdžiui, minimalus įstatinio kapitalo dydis 50 000 EUR, 125 000 EUR ar 150 000 EUR. Papildomi kapitalo reikalavimai MiCA numatyti stabiliajam kirptoturtui.

MiCA nereglamentuoja kitų su kirptoturtu susijusių paslaugų, tokių kaip decentralizuoti finansai (DeFi), nekeičiami žetonai (NFT) ar kripto skolinimo veikla. Pažymėtina, jog Europos Komisija per kitus 18 mėnesių atliks visapusišką įvertinimą ir, nustačius poreikį, parengs pasiūlymus dėl specialių reguliacinių režimų NFT, DeFi ir kriptoturto skolinimo veiklai.

Ko turėtų laukti kriptoturto paslaugų tiekėjai?

Tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse narėse autorizuoti kriptoturto paslaugų tiekėjai turėtų tikėtis reguliavimo ir atitikties evoliucijos į labiau skaidrią, brandžią ir pasitikėjimą keliančią rinką, tačiau jokios revoliucijos.

Šiuo metu autorizuoti kriptoturto paslaugų tiekėjai (kriptoturto keityklų ir piniginių platformos) atitinka daugybę vietinių teisės aktų reikalavimų, tokių kaip minimalaus 125 tūkst. Eur įstatinio kapitalo, akcininkų ir vadovų nepriekaištingos reputacijos, pareigos užtikrinti pilną atitiktį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklėms ir kt.

Kita vertus, įsigaliojus MiCA reglamentui, dabartiniams kriptoturto paslaugų tiekėjams neužteks „pažymėti varnelę“ ir gauti kriptoturto paslaugų tiekėjo licenciją ES mastu. Kiekvienas kriptoturto verslas turės įrodyti savo verslo procesų tinkamumą, brandą ir atitiktį naujiems reikalavimams dar prieš gaudamas licenciją. Pavyzdžiui, turės būti parengta išsami komercinės veiklos programa, valdymo priemonių aprašymas, IT sistemų ir saugumo priemonių politikos, paskirti kvalifikuoti ir patirties turintys vadovaujantys asmenys, užtikrintas tinkamas klientų lėšų atskyrimas, kibernetinė apsauga ir kt.

Be šių „kietųjų“ reikalavimų, kriptoturto paslaugų tiekėjams bus keliami „minkštieji“, tokie kaip draudimas manipuliuoti rinka, sudaryti sąlygas klientams persigalvoti ir sugrąžinti įsigytą kriptoturtą, įsigytą ICO (angl. trump. Initial coin offering) metu, per 14 kalendorinių dienų, sukurti veiksmingus klientų konsultavimo ir skundų nagrinėjimo kanalus ir kt.

Iki šiol kriptoturto rinkoje labai trūko reguliavimo, kuris suvaldytų sistemines rinkos rizikas, pavyzdžiui, klientų lėšų apsaugą ir atskiriamumo užtikrinimą. Tokie atvejai kaip FTX (vienos iš didžiausių kriptoturto keityklų) bankrotas didžiąja dalimi buvo nulemtas netinkamos klientų lėšų apsaugos, klientų lėšų naudojimo operaciniais tikslais, klientų lėšų investavimo į susijusias įmones ir kt. Šios priežastys iš šalies gali atrodyti kaip elementari verslo higiena, tačiau reguliacinės aplinkos ir prižiūrinčios valstybinės institucijos nebuvimas neretai iki šiol lemdavo piktnaudžiavimą stipresniąja (verslo) pozicija santykyje su klientu. Įsigaliojus MiCA tai pasikeis, ir į virtualaus turto sektorių ateis per daugelį dešimtmečių tradicinių finansų srityje sukurtos ir ištobulintos „žaidimo“ taisyklės.

Nors MiCA įsigalios tik 2024 m. antroje pusėje, reglamente įtvirtinti reikalavimai jau dabar suformuoja tam tikrą rinkos standartą ir klientų lūkestį kripto paslaugų teikėjams. Todėl kriptoturto verslai neturėtų laukti reglamento įsigaliojimo ir jau dabar pradėti ruoštis naujai reguliacinei realybei. Taip jie galės įgyti konkurencinį pranašumą prieš vėluojančius rinkos žaidėjus bei užtikrinti sklandų perėjimą prie harmonizuoto ES reguliavimo.

Straipsnis publikuotas ir verslo naujienų portale vz.lt.

Straipsnio autorius – Einoras Vaičiūnas, “Lewben” finansų ir bankininkystės paslaugų vyresnysis teisininkas