Tarptautinius sandorius planuojantis verslas ir jam padedantys tarpininkai turi būti itin atidūs – jei šie sandoriai turi net nedidelių mokesčių planavimo požymių, apie juos privalu pranešti Mokesčių inspekcijai. Šia informacija keisis mokesčių administratoriai visoje ES, todėl patikrinimų taikinyje gali atsidurti įmonės, įvardintos ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių administratorių gautuose pranešimuose.  

Iki vasario 28 d. mokesčių planavimo tarpininkai – auditoriai, konsultantai, teisininkai, o kai kuriais atvejais – ir pačios įmonės – Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) atgaline data turėjo pranešti apie visus mokesčių planavimo požymių turinčius tarptautinius sandorius, kurie buvo pradėti įgyvendinti nuo 2018 m. birželio 25 d.

Tai padaryti juos įpareigoja DAC6 direktyva ir ją lydintys nacionaliniai teisės aktai, kuriais siekiama užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui, pasinaudojant skirtumais tarp įvairių šalių mokesčių sistemų, jų spragomis. ES skaičiuoja, kad dėl agresyvaus mokesčių planavimo išvengiama apie 17% Bendrijoje mokėtino pelno mokesčio, o tai prilygsta 50–70 mlrd. Eur kasmet.

36 pranešimai

Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė, VŽ informuoja, kad šiuo metu Lietuvos mokesčių administratorius jau yra gavęs 36 DAC6 pranešimus.   

Pranešimų VMI neabejotinai gaus ir daugiau – šiuo metu tarpininkai bei įmonės privalo VMI informuoti ir apie planuojamos sandorius, jei jie turi vieną ar kelis direktyvoje įvardintus rizikos požymius.

Sandorių požymiai, apie kuriuos reikia pranešti, jei papildomai nustatomas ir mokestinės naudos kriterijus

1. Tarpininko atlyginimas priklauso nuo mokesčių mokėtojo gautos mokestinės naudos.

2. Mokesčių mokėtojas pasinaudoja tarpininko viešai siūloma agresyvia mokesčių planavimo schema.

3. Mokesčių mokėtojas įsigyja kitoje jurisdikcijoje nuostolingai veikiančią bendrovę, kurios nuostoliai mažina grupės įmonių pelną, taip dirbtinai išvengiant pelno mokesčio mokėjimo.

4. Vienos pajamų rūšies keitimas į mažesnio apmokestinimo pajamas.

5. Į nusistovėjusią įmonės prekybos struktūrą mokesčių mokėtojas įtraukia naują dirbtinį darinį, pvz., nusprendus tam tikrą produkciją pirkti per bendrovę tarpininkę, kurios įsisteigimo jurisdikcijoje yra taikomas mažesnis pelno mokestis, taip siekiama sumažinti mokėtiną pelno mokesčio sumą, didžiąją dalį pelno paliekant dirbtiniame darinyje.

6. Sandoriai vyksta tarp susijusių bendrovių, vienos kurių pajamos neapmokestinamos pelno mokesčiu arba tokioms pajamoms taikomas 0% pelno mokestis (pvz., britų Mergelių Salose), arba gautoms pajamoms taikomas lengvatinis mokesčių režimas. Pvz., mokesčių mokėtojui įsteigus bendrovę Honkonge, bet ten nevykdant veiklos, visos bendrovės gautinos pajamos būtų ne iš Honkongo – tokiu būdu mokesčių mokėtojas mokesčių tikslais nemokėtų pelno mokesčio Honkonge.

Požymiai, kuriems esant atsiranda prievolė pateikti pranešimą mokesčių administratoriui, papildomai nevertinant, ar sandoris atitinka mokestinės naudos kriterijų

1. Sandoriai vyksta su susijusiomis bendrovėmis, kurios nėra mokesčių rezidentai jokioje jurisdikcijoje arba yra mokesčių rezidentai jurisdikcijose, kurios yra įtrauktos į ES „juodąjį sąrašą“. (Šiuo metu „juodajam sąrašui“ vis dar priklauso 12 jurisdikcijų, kurios nėra įsipareigojusios užtikrinti tarptautinį mokesčių skaidrumą. Taip pat, jei pagal tokių jurisdikcijų teisės aktus yra taikomas dvigubas turto nusidėvėjimas, dvigubas atleidimas nuo mokesčių ir pan.).

2. Sandoriai, kuriais siekiama paslėpti tikrąjį naudos gavėją, jog informacija apie jo valdomas banko sąskaitas nebūtų pateikta jo rezidavimo šalies mokesčių administratoriui.

3. Akivaizdžiai pažeidžiamos sandorių kainodaros taisyklės tarp susijusių asmenų.

Šaltinis: „Lewben“

Pranešimų bus daugiau

„Jei galvojama apie sandorį ir link jo padaromas pirmas žingsnis, pvz., valdyba priima sprendimą, kad bus siekiama jį įgyvendinti, jau atsiranda prievolė per 30 dienų apie tai pranešti VMI“, – nurodo Donatas Kapitanovas, profesinių paslaugų bendrovės EY mokesčių praktikos asocijuotasis partneris. 

Anot jo, viena dažniausių situacijų, apie kurią reikia pranešti VMI, – kai skolinami pinigai kitose valstybėse esančioms įmonėms arba kai skolinamasi iš kitų valstybių ir atsiranda papildoma mokestinė nauda, pvz., neapmokestinamos palūkanos.

„Tai reiškia, kad skolinimasis, tarkime, iš Estijos, galimai atitiktų direktyvoje įvardijamus požymius. Kita dažna situacija – jei paskola verčiama į kapitalą. Neretai pasitaiko, kad įmonės paskolina pinigų, paskui neturi galimybių jų susigrąžinti ir paskolas kapitalizuoja. Tokiu atveju irgi reikia vertinti, ar apie šį paskolos kapitalizavimą nereikia pranešti VMI“, – pavyzdžius mini jis.

Keisis informacija

Anot R. Virvilienės, pranešimai įkeliami į specialią Europos Komisijos (EK) sukurtą duomenų bazę, o iš jos suinteresuotos ES valstybės narės galės pasiimti informaciją apie savo mokesčių mokėtojus, dalyvaujančius pranešimuose nurodytuose tarpvalstybiniuose susitarimuose.

Automatiniai informacijos mainai tarp ES mokesčių administracijų bus atliekami per mėnesį nuo to ketvirčio, kada informacija buvo pateikta, pabaigos. Pirmą kartą informacija turi būti pasidalinta ne vėliau kaip iki šių metų balandžio 30 d., nurodo VMI atstovė.

Simonos Šimoliūnės, finansinio planavimo, mokesčių konsultavimo ir apskaitos bendrovės „Lewben“ vyresniosios teisininkės, teigimu, panešimo nepateikimo sankcijos gana skaudžios – tarpininkams numatyta iki 6.000 Eur bauda už kiekvieną nepraneštą mokesčių planavimo schemą, o mokesčių mokėtojams – įtraukimas į nepatikimų įmonių sąrašą. Taip jiems apribojamos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti paramą.

„Įvertinant tai, kad pranešime apie mokesčių planavimo schemą reikia nurodyti daug įvairios informacijos, akivaizdu, kad ant tarpininkų pečių guls sunkiai įvertinama administracinė našta“, – vertina ji.   

Tarpininkais laikomi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie rengia praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, siūlo jį rinkoje, organizuoja jo įgyvendinimą, pateikia jį įgyvendinti ar administruoja.

Tarpininku gali būti laikomas net bankas, jei teikia paslaugas, susijusias su susitarimu, atidarant sąskaitą užsienyje – jei bankas žino, kad sąskaitos atidarymas palengvins praneštino tarpvalstybinio susitarimo organizavimą.

Erdvė naujiems patikrinimams

D. Kapitanovo nuomone, ES valstybių mokesčių administratoriams pradėjus keistis pranešimų apie tarpvalstybinius sandorius informacija, prasiplės VMI žinios apie pasaulyje taikomas naujas mokestines schemas. Todėl gali išsiplėsti ir tikrinamų verslų ratas.

„VMI dabar žinos, kokie sandoriai vyksta, tarkime, tarp Vokietijos ir Ispanijos ar Italijos ir Liuksemburgo. Mokesčių administratorius, bent jau teoriškai, galės įvertinti, ar tokios mokestinės schemos nėra taikomos Lietuvoje. Tikėtina, kad VMI pradės žiūrėti, ar pas mus nėra panašių schemų požymių, o kilus įtarimams pradės patikrinimus“, – prognozuoja EY auditorius.  

Jo nuomone, VMI greičiausiai imsis tikrinti ir tuos Lietuvos mokesčių mokėtojus, kurie bus įvardinti užsienio šalių administratorių gautuose pranešimuose.

„Aiškios VMI pozicijos šiuo klausimu kol kas neteko girdėti, tačiau kitų šalių mokesčių administratoriai tiesiai šviesiai sako, kad darys patikrinimus, remdamiesi šiais pranešimais. Iš principo tai būtų idealus taikinys, kur verta eiti tikrinti. VMI greičiausiai tuo naudosis, ypač šiuo metu, kai valstybė nesurenka biudžeto“, – svarsto D. Kapitanovas.

VMI žada reaguoti

R. Virvilienė aiškina, kad VMI, gavusi pranešimuose atskleistą informaciją iš užsienio valstybių mokesčių administratorių bei Lietuvos pranešėjų, reaguos į žalingą mokesčių praktiką, atlikdama deramą rizikos vertinimą ir mokesčių auditą.

„Dėmesį kreipsime į aktualią informaciją apie galimai agresyvius apmokestinimo susitarimus – kai apmokestinamas pelnas perkeliamas ten, kur apmokestinimo tvarka yra palankesnė, kai sumažėja bendra mokėtina mokesčių suma, kai matome kitus galimo mokesčių vengimo ar slėpimo atvejus“, – vardija R. Virvilienė.

Vertėtų pasitikrinti

Anot D. Kapitanovo, reikalavimas pranešti apie mokesčių planavimo požymių turinčius sandorius kai kuriais atvejais galioja ne tik tarpininkams, bet ir įmonėms – kai sandorį jos įgyvendina pačios, be pagalbos iš šalies.  

„Asmeniškai teko susidurti su 4 įmonėmis, kurios pačios pranešė apie sandorius. Gali būti ir taip, kad kai kurios įmonės nežinos, kad turi tokią prievolę. Toli gražu ne visų įmonių buhalteriai ar finansininkai būna pakankamai atidžiai įsiskaitę į Mokesčių administravimo įstatymą (MAĮ)“, – įspėja jis.

Jis pataria prieš galvojant apie kiekvieną naują sandorį, kurį verslas nori pradėti su užsienio valstybe, įskaitant ir trečiąsias šalis, atsiversti MAĮ ir pasitikrinti, ar jis galimai neatitinka direktyvoje nurodytus požymius. O jei pačiai įmonei trūksta kompetencijų tai įvertinti, pasitikrinimui verta pasikviesti ir tos srities specialistus.

Tikėtini „siurprizai“

ES šalių mokesčių administratoriams pradėjus keistis pranešimų informacija, VMI taip pat sužinos ir apie sandoriuose su kitų valstybių įmonėmis dalyvaujančius Lietuvos verslo subjektus.  

„Gali atsitikti, kad VMI jau turės informacijos apie lietuviškos įmonės planus dalyvauti sandoryje, o pati įmonė nieko nežinos, kad apie ją jau pranešta. Reikia turėti galvoje, kad yra prievolė pranešti ne apie faktiškai sudarytus sandorius, o apie planuojamus. Ir jei, tarkime, Latvijoje pirmi žingsniai link sandorio jau padaryti, VMI tai žinos. Nors Lietuvos įmonė dar jokių veiksmų nėra atlikusi, VMI jau gali planuoti patikrinimą“, – aiškina D. Kapitanovas.

Skirtingos interpretacijos

Anot EY mokesčių eksperto, remiantis VMI komentarais darytina prielaida, kad inspekcija tikisi, jog visi gaunami pranešimai bus susiję su mokestiniu planavimu, kuris turi neatitikimo įstatymams požymių. O direktyva kalba apie tai, kad kai kuriais atvejais praneština ir apie sandorius, vykstančius pagal teisės aktus ir kainodaros taisykles.

„Iš dalies tai interpretacijos reikalas. VMI komentuoja, kad reikia pranešti, jei sandoris vyksta ne pagal rinkos sąlygas – vadinasi, tikisi, kad jei yra pranešimas, greičiausiai vyksta kas nors negero. Neatmesčiau tikimybės, kad jie iš karto bėgs tikrinti, nors gali būti, kad jokių pažeidimų tame sandoryje nėra“, – aiškina D. Kapitanovas.

Erdvės interpretacijoms, anot jo, suteikia ir tai, kad direktyvoje požymiai yra apibūdinti lakoniškai, juos skirtingai mato ir valstybių mokesčių administratoriai.

„Būtų gerai, kad administratoriai tarp savęs tai suderintų. Tarkime, ar visos paskolos, kurios yra kapitalizuojamos, ar visi pajamų konvertavimai iš vienos rūšies į kitą patenka į praneštinus atvejus, ar ne ir pan. Mokesčių mokėtojams tai suteiktų gerokai daugiau aiškumo“, – sako D. Kapitanovas.

Anot S. Šimoliūnės iš „Lewben“, direktyva yra savotiškas galvosūkis, nes joje nenurodyta, kokia konkrečiai mokesčių planavimo schema vienareikšmiškai būtų laikoma agresyviu mokesčių planavimu – tiesiog pateikiamas baigtinis požymių sąrašas, kuriems egzistuojant gali būti vykdoma mokesčių vengimo ar piktnaudžiavimo jais praktika ir apie kuriuos privaloma pranešti mokesčių administratoriui.

„Daug klausimų kelia kiekvieno iš tarpininkų subjektyvus ir formalus vertinimas, tai yra laikytina agresyviu mokesčių planavimu, o kas būtų laikoma ekonomiškai pagrįstu verslo sprendimu. Problemų gali sudaryti ir reikalingos kompetencijos ar informacijos neturėjimas, dėl to gali išsiskirti prie to paties susitarimo dirbusių skirtingų tarpininkų nuomonė“, – sako ji.  

Kriterijus – mokestinė nauda

R. Virvilienė aiškina: vadovaujantis pagal direktyvą pakoreguotu MAĮ ir specialių taisyklių nuostatomis, tarpvalstybinis susitarimas laikomas praneštinu, kai atitinka bent vieną taisyklėse nurodytą požymį, kurių buvimas rodo galimą mokesčių vengimo riziką.

„Daugiau nei pusei taisyklėse įtvirtintų požymių papildomai yra taikomas pagrindinės naudos kriterijus. Paprastai tariant, kad minėtus nurodytų kategorijų požymius atitinkantis tarpvalstybinis susitarimas taptų praneštinas, papildomai kaip pagrindinė nauda turi būti nustatyta mokestinė nauda“, – aiškina VMI teisininkė.

Kelių likusių rizikos požymių, pvz., kai akivaizdžiai pažeidžiamos sandorių kainodaros taisyklės tarp susijusių asmenų ar sandoriai su susijusiomis bendrovėmis, kurios yra mokesčių rezidentai jurisdikcijose, kurios yra įtrauktos į ES „juodąjį sąrašą“ ir kt., savaime sukuria pareigą tarpininkams pateikti pranešimą – papildomai nevertinant, ar sandoris atitinka mokestinės naudos kriterijų.

Ne tik reali, bet ir tikėtina nauda

Anot VMI, mokestinė nauda vertinama vadovaujantis MAĮ 69 str. nuostatomis – kai sandoris ar operacija vykdoma, siekiant nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą ar visiškai išvengti mokesčio, padidinti mokesčio permoką ir pan.

„Jei mokestinės naudos gavimas yra pagrindinė arba viena iš pagrindinių naudų, kurios asmuo gali pagrįstai tikėtis iš susitarimo, yra laikoma, kad pagrindinės naudos kriterijus užtikrintas“, – nurodo R. Virvilienė.  

Be to, pagrindinės naudos kriterijus vertinamas atsižvelgiant ne į faktinę, o į tikėtiną naudą – nėra svarbu, susitarimas galiausiai sukuria mokestinę naudą ar ne, pabrėžia R. Virvilienė.

Tai, anot jos, reiškia, kad nėra vertinama, ar asmuo tarpvalstybiniu susitarimu siekė mokestinio pranašumo, ar kokios kitos priežastys lėmė tarpvalstybinio susitarimo sudarymą – svarbu yra tai, ar susitarimas yra toks, kad mokestinė nauda yra pagrindinė arba viena iš pagrindinių naudų, kurią asmuo objektyviai gali gauti iš tarpvalstybinio susitarimo.

„Mokestinės naudos siekimas tarpvalstybinių susitarimų kontekste dažniausiai būna pagrindinis savo esme dirbtinio ir ekonomine logika nepagrįsto verslo modelio ar sandorių sekos konstravimo tikslas, nes įprastinėje komercinėje veikloje jie nebūtų pasirinkti“, – nurodo VMI teisininkė.

Ir su trečiosiomis šalimis

Mokestinė nauda, kurios yra siekiama tarpvalstybiniu susitarimu, gali būti realizuota Lietuvoje, kitoje ES valstybėje narėje arba ne ES valstybėje narėje. Be to, ji apima ne tik Lietuvoje renkamus mokesčius, bet ir tapačius mokesčius, renkamus trečiosiose valstybėse (išskyrus PVM, muito mokestį, akcizus bei privalomąsias socialinio draudimo įmokas), atkreipia dėmesį R. Virvilienė.

„Tarkime, Baltarusijos įmonės veiklos perkėlimo sandoris atitinka vieną iš taisyklės įtvirtintų požymių, t. y. bus vykdomas susitarimas, susijęs su atskaitomais tarpvalstybiniais mokėjimais tarp Baltarusijos ir Lietuvos asocijuotųjų įmonių. Jei konkrečiam mokėjimui taikomas lengvatinis mokesčių režimas Lietuvoje, bus būtina papildomai įvertinti situacijos atitiktį pagrindinės naudos kriterijui. Jei įvertinus visus konkrečios situacijos objektyvius faktus ir aplinkybes, pagrindinės naudos kriterijus nebus tenkinamas, apie tokį tarpvalstybinį susitarimą pranešti nereikės“, – pavyzdį pateikia VMI atstovė.

Individualus vertinimas

Ji pabrėžia, kad praneštinų susitarimų identifikavimo procesas nėra tik formalus duomenų pateikimas – jis reikalauja individualaus ir nuoseklaus konkrečios praktinės situacijos įsivertinimo.

„Kiekviena tarpininko konsultacija, pasiūlymas, produktas, sutartis, sandoris, operacija, schema ir kt. turi būti analizuojami vertinant, ar tokios paslaugos, sandoriai nėra praneštini. Taip sumažinamas perteklinis ataskaitų apie susitarimus teikimas. Nepaisant to, jei tarpininkui kyla pagrįstų abejonių dėl faktinių aplinkybių atitikties požymiams, apie tokį susitarimą reikėtų pranešti“, – pataria R. Virvilienė.

Praktika dar formuosis

Anot S. Šimoliūnės, vis dėlto aiškaus atsakymo, kokių veiksmų imsis mokesčių administratoriai su gauta informacija, dar nėra – tai parodys praktika. Dar sudėtingiau atsakyti į klausimą, kaip bus vertinama pateikta informacija ir kada „galimai agresyvus mokestinis susitarimas“ bus pripažintas agresyvia mokesčių planavimo praktika.

„Tikėtina, kad nusistovėjus praktikai, susiformuos ir tam tikros vertinimo taisyklės. Iki sulauksime teigiamų pasekmių, teks išgyventi pereinamąjį laikotarpį bei su juo atsirandančius sunkumus. Vienas jų – bereikalingas supriešinimas tarp verslo paslaugų teikėjų ir mokesčių mokėtojų“, – sako ji.

„Lewben“ teisininkės nuomone, verslui rūpestį turėtų kelti tai, kokius su juo susijusius susitarimus gali pranešti tarpininkai. Tarpininkams teks atsakingai įsivertinti savo rizikas ir verslui suteiktų paslaugų sprendimus.

Be to, mokesčių planavimo patarimai gali brangti – net ir tais atvejais, jei mokesčių mokėtojo mokestinės struktūros tikslas nėra mokestinės naudos siekimas, prognozuoja ji.

Straipsnis Verslo žiniose.