Skaičiuotuvas, kalnai popierių, pabaigos neturinčios ataskaitos… daugelis būtent taip įsivaizduoja buhalterio specialybę, tačiau šiandien realybė visiškai kitokia. Moderni apskaita jau neapsiriboja vien tik kredito ir debeto stulpeliais. Buhalterio specialybė nuo sausos matematikos išaugo į analitinį įmonės finansų valdymą, tačiau kaip tai įvyko, o svarbiausia – koks iš tiesų yra šių dienų buhalteris?
Apie tai kalbame su Viliumi Degučiu, „Nordgain“ klientų vadybininku.

Viliaus, kas lemia seną požiūrį į buhalteriją?

– Buhalterija iš ties pasikeitė, nors dar ir šiandien buhalteriai siejami su biurokratizmu, nelankstumu – manoma, kad jų funkcija yra pildyti institucinius reikalavimus, nekuriant pridėtinės vertės. Tokiam mąstymui įtakos turėjo tai, jog anksčiau buvo sunku parengti buhalterinę informaciją, kuri dar nebūtų pasenusi ir tenkintų vidinius įmonės poreikius.

Tačiau viskas keitėsi… kokia pagrindinė to priežastis ir kas konkrečiai dabar yra kitaip?

– Technologinis tobulėjimas. Šiuolaikinės technologijos suteikia daugiau galimybių: informaciją iš įvairių šaltinių surinkti ir apdoroti galima greitai, o rezultatus pateikti lengvai prieinamais būdais . Dabar klientui paslaugas teikti galima fiziškai net nesusitinkant ir dažnai net nesiunčiant popierinių dokumentų. Tokia apskaita tapo nepaprastai svarbi įmonių vidiniams sprendimams vertinti, strategijoms kurti, o šiais darbais užsiimančiam buhalteriui dabar reikia puikiai išmanyti bent vieną užsienio kalbą, mokėti atlikti reikalingos informacijos paiešką, analizuoti mokestinius bei kitus reguliavimus.

Ar gali plačiau papasakoti, ką turi išmanyti geras buhalteris?

– Darbe mums tenka susidurti su daug sričių: teisė, mokesčiai, IT – tik kelios iš jų. Vakarų šalyse buhalterio pozicija skaidoma į mažesnes, tarkime mokesčių ar teisės eksperto, įmonės dokumentacija besirūpinančio žmogaus. Lietuvoje tokia praktika irgi tampa pastebima, tačiau kol kas tik didesnėse įmonėse.

Ką dažniausiai studijuoja būsimi buhalteriai?

– Dažniausiai buhalteriai yra baigę ekonomikos arba buhalterinės apskaitos studijas. Universitete galima rinktis ekonomikos programą, turinčią buhalterinės apskaitos kursą. Kolegijos siūlo tik į buhalterinę apskaitą orientuotas studijas. Lietuvoje jau kurį laiką kalbama apie privalomą kvalifikaciją buhalteriams, tačiau tai dar nėra įgyvendinta. Visgi, nemažai pradedančiųjų yra įgavę užsienio buhalterinių asociacijų siūlomas kvalifikacijas. Jos nėra privalomos, tačiau labai naudingos – dažniausiai pasitaiko ACCA kvalifikacija.

Ar pasitaiko buhalterijoje kūrybinių sprendimų?

– Buhalterija nėra apibrėžta visiškai konkrečiai, pasitaiko įvairių atvejų, kai reikia pasitelkti išmonę. Ypač dažnai tai juntama, kai susiduriame su didelės apimties arba specifinio pobūdžio darbais, arba įmonė užsisakiusi mūsų paslaugas, buhalterinę analizę nori panaudoti vidinei įmonės analizei. Žodis „kūryba“ buhalterijoje gali turėti labai neigiamą reikšmę – nes tai gali reikšti, kai „kūrybiškai“ norima apeiti tam tikrus reikalavimus ir etinius principus. Mums tai visiškai nepriimtina. Teisingo ir etiško kūrybiškumo pasitaiko tikrai dažnai. Ilgas sprendimų ieškojimas ir kruopštus darbas gali daryti teigiamą įtaką įmonės finansiniams rezultatams – tai jau tapo neatsiejama nuo lankstumo, kurio šiuolaikiniam buhalteriui vis daugiau prireikia.

Ar patartum jaunuoliams mokytis buhalterijos subtilybių?

– Taip , be abejo, buhalterija turi labai daug puikių savybių – mes daug dirbame su užsienio klientais, todėl Jums tikrai teks susidurti su skirtingomis kultūromis, taip pat teks ir keliauti, nuolat lavinti savo užsienio kalbų žinias. Dirbant buhalterio patirtis tikrai įvairi – daugybė sričių, kuriose gali specializuotis, mokytis ir tapti paklausiu savo srities specialistu.
– Be to, buhalterija nėra „sena“ specialybė – vis daugiau šioje srityje dirba jaunimas, todėl atėjus į naują kolektyvą greitai galima pasijausti „tarp savų“.

Ačiū už naudingą ir įdomų pokalbį, Viliau!