Agnė Jasinskaitė „Nordgain“ vadovė

Įsidarbinama iš baimės

Tarkime, asmuo nori dirbti ir teikti vertimo paslaugas. Nežinodamas, kad tokią veiklą jis gali vykdyti išsiėmęs individualios veiklos pažymėjimą, ar baimindamasis valstybės institucijų, asmuo, pagal darbo sutartį įsidarbina keliose darbovietėse. Pastarosios moka Valstybinio socialinio draudimo įmokas, Gyventojų pajamų mokestį, Privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Tokiu atveju į valstybės biudžetą yra sumokama daugiau mokesčių, negu jų sumokėtų pats asmuo nuo gauto pelno (t.y. pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus), jei mokėtų pagal individualios veiklos pažymą.

Gali būti ir projektinis darbas pas vieną darbdavį. Jei tai nebūtų kvalifikuojama kaip darbo santykiai, asmeniui pakaktų turėti individualios veiklos pažymėjimą.

Neatsižvelgiama į „Sodros“ lubas

Verčiantis individualia veikla „Sodros“ mokesčiai mokami ne nuo viso, o nuo pusės pelno, tad tarifas yra 14,85–15,85 proc. Be to, yra nustatytos VSD bei PSD įmokų lubos. Asmuo besiverčiantis individualia veikla per metus negali sumokėti įmokų nuo daugiau nei 28 VDU sumos – 20 753,60 eurų. Tam reikia uždirbti 40– 60 tūkst. eurų pajamų per metus.

„Sodros“ mokestį permoka tie, kas versdamiesi individualia veikla, gauna labai mažas pajamas, tuo tarpu smarkiai išlošia asmenys, gaunantys labai dideles pajamas, nes lubos visiems taikomos tokios pačios, nepriklausomai, kiek gauni pajamų. Ar per metus gauni 20 tūkst. eurų pajamų, ar 200 tūkst., lubos taikomos tokios pat. Tie, kas gauna didelę pajamų sumą, jiems „Sodros“ mokesčio tarifas gaunasi santykinai mažas. O jeigu žmogus gauna 20 tūkst., jo mokamas mokesčio tarifas atėmus leidžiamus atskaitymus yra santykinai didesnis.

Žinoma, valstybei naudingiau, kuomet mokama daugiau mokesčių, tačiau verslui tai yra papildoma, o kartais ir labai didelė našta. Todėl reiktų nepabijoti pasikonsultuoti su mokesčių specialistais.

Neatkreipia dėmesio į darbo santykių terminą

Individualią veiklą galima „forminti“ ir tokiu atveju, kuomet darbo santykiai vienoje darbovietėje yra laikini. Tarkime, pas vieną paslaugos pirkėją asmuo dirba 10 mėnesių, po to – pas kitą 6 mėnesius. Labai dažnai iš baimės ar nežinojimo yra įforminami darbo santykiai, nors galėtų būti dirbama pagal individualios veiklos pažymą.

Darbo sutartį reiktų sudaryti kuomet darbuotojas pas vieną darbdavį dirba ilgai, laikosi įmonės vidaus taisyklių, jam yra suteikiamos darbo priemonės, t.y., atitinka visus darbo santykių požymius. Mokesčių administratorius patikrinimo metu vertina, kiek yra paslaugų pirkėjų, nes individuali veikla turėtų būti nepriklausoma nuo vieno darbdavio/pajamų šaltinio. Be to, jei darbo santykiai yra ilgalaikiai, tarkime, tris metus vedama apskaita, dirbama nuo 8 iki 17 val., buvo suteiktos atostogos, gauta priemoka, kompensacijos susirgus, tuomet tai yra darbo santykiai ir individualia veikla tai būtų sunkiai pripažįstama.

Neapdairūs moka dvigubai

Tie, kurie verčiasi individualia veikla, kas mėnesį turi mokėti PSD. Tačiau, jei asmuo turėdamas individualios veiklos pažymėjimą kartu įsidarbina ir pagal darbo sutartį (tai tikrai leidžiama), moka mokesčius nuo darbo užmokesčio, tuomet kas mėnesį nereikia dar kartą mokėti PSD. Būna, kad žmonės to nežino, mano, kad jei turi pažymą, turi patys mokėti mokesčius. Tuomet tuos pačius mokesčius moka tiek jis, tiek darbdavys ir, žinoma, taip gaunasi permokos.

Nėra laiko ar žinių kruopščiai apskaityti sąnaudas

Verčiantis pagal individualią veiklą, reikia pasirinkti, kaip atskaitomos sąnaudos iš pajamų. Galima pasirinkti: arba iš pajamų atimama 30 proc. nerenkant pagrindžiančių dokumentų, arba patirtas išlaidas galima pagrįsti dokumentais ir rinktis faktiškai patirtas sąnaudas. 30 proc. nuskaičiuoti yra žymiai paprasčiau, todėl daug kas renkasi šį sąnaudų apskaitymo būdą.

Kaip skaičiuoti sąnaudas, reiktų rinktis pagal vykdomą veiklą. Tarkime, asmuo, besiverčiantis individualia veikla yra vertėjas. Tai yra intelektinė veikla, daug sąnaudų jis nepatirs (jei neturės biuro, daug kelionių ir pan.). Tuomet yra lengviau ir paprasčiau iš pajamų atimti 30 proc. Bet, jei asmuo teikia, tarkime, pervežimo paslaugas, tuomet sąnaudų galimai bus patirta daugiau negu 30 proc.: degalai, automobilio remontas, padangos ir pan. Tokiu atveju, tikėtina, kad faktinės išlaidos gali būti ir didesnės nei fiksuotas 30 proc. – verta rinkti sąskaitas, čekius, atitinkamai skaičiuoti ir taip susimažinti mokėtinus mokesčius.

Deja, yra apribojimų sąnaudoms priskirti faktines išlaidas. Reikia žinoti kokiu įstatymu vadovautis, kokiomis taisyklėmis, pavyzdžiui, kokią dalį degalams ar telekomunikacijoms išleistos sumos galima priskirti sąnaudoms. Nemažai žmonių tiesiog nelinkę gilintis ir pasirenka tai, kas lengviau. Tokiu atveju nesusimažina pelno ir moka didesnį gyventojų pajamų mokestį bei kitus mokesčius.

Nežino, kad gali susigrąžinti PVM

Ar advokatas, ar medžio drožėjas, ar MB, ar UAB, jei per paskutinius 12 mėn. pasiekei 45 tūkst. eurų apyvartą, turi registruotis PVM mokėtoju. Registruotis PVM mokėtoju galima ir dar nepasiekus nustatytos apyvartos sumos. Jei matoma, kad per 12 mėn. riba yra pasiekta, atsiranda prievolė registruotis. Mat vos tik užsiregistravus, jau galima PVM atskaityti (susigrąžinti sumokėtą PVM tiekėjams).

Ne visi žino, kad galima deklaruoti ir atskaityti PVM sumas, kurios buvo patirtos prieš užsiregistruojant PVM mokėtoju. Tam yra teikiamos atskiros PVM deklaracijos formos. Nedidelės apimties ūkio subjektai (individuali veikla, MB) dažnai net nepagalvoja, kad gali tą padaryti ir permoka PVM. Atrodo, kad užsiregistruoji, ir kad tik tada gali PVM susigrąžinti, o to, kas buvo prieš registraciją – negalima. O iš tikrųjų tam tikrais atvejais tikrai galima.

Dirba pagal autorinę sutartį, nors labiau tinka individuali veikla

Anksčiau autorinės sutartys būdavo apmokestinamos tik 15 proc. GPM, tačiau prieš keletą metų pasikeitė apmokestinimas ir nuo šiol yra taikomi tokie patys mokesčiai, kaip ir su darbo santykiais susijusioms pajamoms, tad šiuo atveju tikrai reikia pasižiūrėti, ar tikrai kai kurie autoriai negalėtų/ neturėtų išsiimti individualios veiklos pažymėjimo ir tokiu atveju tikrai nepermokėtų mokesčių.

Nežino apie Darbo biržos kompensaciją

Darbo birža darbdaviui kompensuoja dalį atlyginimo ir „Sodros“ mokesčio už biržoje registruotą bei pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją įsidarbinantį asmenį. Deja, Lietuvos darbo birža ar „Sodra“ apie tokią galimybę „naujojo darbo rinkos dalyvio“ darbdavio neinformuoja. Jis turi pats apie tai žinoti. Be to, reikia atlikti nemažą administracinį darbą teikiant paraišką ar kas mėnesį siunčiant daug papildomos informacijos apie darbo užmokesčio priskaitymus, išmokėjimus. Tad nenorėdami papildomo vargo, tuo taip pat ne visi darbdaviai pasinaudoja.

Vėluojama pranešti apie pasikeitusią situaciją

Avansinį pelno mokestį įmonės gali mokėti pagal einamų metų planuojamą rezultatą ar ankstesnių metų pelną. Jei šių metų apyvarta ir pelnas smarkiai krenta, nespėjama metų pradžioje apie tai pranešti VMI, tenka mokėti pagal paėjusių metų rezultatą. Tokiu atveju gaunasi permoka, kurią verslas gali susigrąžinti tik pateikęs galutinę pelno mokesčio deklaraciją (kitais metais).

Neapdairiai pasielgia akcininkai

5 proc. pelno mokestis smulkiam verslui yra nemažas mokestinės prievolės palengvinimas. Kad „patektum“ po šiuo tarifu, turi atitikti tam tikras sąlygas: iki 300 tūkst. eurų metinė įmonės apyvarta ir ne daugiau 10 darbuotojų. Jei per neapsižiūrėjimą įmonė įdarbins dar vieną darbuotoją, ji neteks mokesčio lengvatos ir turės mokėti didesnį mokestį. Tačiau didesnio pelno mokesčio baimė neturėtų stabdyti įmonės plėtros.

Be to, kad įmonė išsaugotų 5 proc. lengvatą, jos akcininkai negali būti kitų vienetų dalyviais. Tarkime, akcininkas sugalvoja įsteigti dar vieną įmonę savo žmonai ir joje tampa 50 proc. akcininku. Jis turėtų pagalvoti, ar jam tai daryti apsimoka.

Komentuoja Arvydas Strankauskas, „Lewben Group“ Mokesčių praktikos grupės vadovas

Arvydas Strankauskas – „Lewben Group“ Mokesčių praktikos grupės vadovas

Lietuvoje verslas apmokestinamas dviejuose lygmenyse – juridinio asmens bei fizinio asmens. Tarkime, steigiame uždarąją akcinę bendrovę, kuri moka valstybei pelno mokestį. Įmonės savininkas, fizinis asmuo, gaudamas dividendus, sumoka 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Kad neatsirastų dvigubas apmokestinimas, steigiant smulkųjį verslą, reiktų labai atidžiai rinktis jo veiklos formą.

Galimų verslo modelių yra du: steigiant juridinį asmenį (UAB, MB, IĮ) arba vykdant veiklą tiesiogiai fiziniam asmeniui (verslo liudijimas, individuali veikla).

Įsigydamas verslo liudijimą, asmuo vieną kartą sumoka fiksuotą mokesčių sumą. Pavyzdžiui, už verslo liudijimą sumokama 1000 eurų, tuomet pajamos, gautos iš tos veiklos, papildomai neapmokestinamos. Jei per metus uždirbsi, tarkime, 38 500 eurų, jie nebus papildomai apmokestinami.

Verslo liudijimai yra tinkami tik patiems smulkiausiems verslams ir tik tam tikroms veikloms. Įsigijus verslo liudijimą, per paskutinius 12 mėn. negalima gauti daugiau kaip 45 tūkst. pajamų. Kitaip teks registruotis PVM mokėtoju ir dirbti pagal verslo liudijimą nebebus galima. Vertinant iš mokesčių pusės, smulkiam verslui patartina neskubėti steigti juridinio asmens, o veikti pagal verslo liudijimą, jei pajamos neviršija 45 tūkst. eurų per metus, arba verstis individualia veikla, jei jos šią sumą viršija.

Užregistravus individualią veiklą, yra neribojama pajamų suma, kurią gali gauti šia veikla besiverčiantis asmuo.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai, taikomi apmokestinant individualios veiklos pajamas:  5 proc., taikomas vykdant prekybą, gamybą ar paslaugų teikimą;  15 proc., taikomas laisvųjų profesijų veikloms bei pajamoms iš vertybinių popierių. Jei steigiamas juridinis asmuo (IĮ, MB, UAB), jis turės prievolę mokėti 5 ar 15 proc. pelno mokestį. Gaudami

iki 300 tūkst. eurų metinės apyvartos, juridiniai asmenys moka 5 proc. pelno mokestį, virš 300 tūkst. – 15 proc. pelno mokestį.

Kuomet fizinis asmuo įsidarbina įmonėje pagal darbo sutartį ir jam mokamas darbo užmokestis, nuo darbo užmokesčio mokami mokesčiai yra santykinai labai dideli (55-57 proc. nuo priskaičiuoto atlyginimo). Turbūt nereikia nė sakyti, kad labai svarbu nemokėti santykinai didelio darbo užmokesčio, nes nuo darbo užmokesčio mokami mokesčiai „suvalgys“ didžiulę pajamų dalį.

Gali būti tokia situacija, kuomet kartu veikia du, trys ar daugiau asmenų, jiems atskirai vykdyti individualią veiklą ar įsigyti verslo liudijimus yra nepatogu. Tad, kai veikla tampa sudėtingesnė, steigti juridinį asmenį yra racionaliau. Yra tam tikros veiklos, kurioms vykdyti būtina įsteigti juridinį asmenį (tabako, alkoholio).

Prieš pasirenkant veiklos formą, reikia labai gerai suprasti, kokia bus veikla, iš ko ateis pajamos, kokios bus pajamų sumos, kiek pinigų bus toliau reinvestuojama, kiek jų reikės išsiimti asmeniniam poreikiui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima nuspręsti, kokia verslo veiklos forma yra tinkamiausia.

Individuali veikla Lietuvoje yra labai palankiai apmokestinama, nes individualios veiklos socialinio draudimo įmokoms taikomos „lubos“. Kai yra pasiekiama tam tikra individualios veiklos pajamų suma, pajamos, kurios viršija tą sumą, neapmokestinamos socialinio draudimo įmokomis. Per metus reikia gauti apie 60-70 tūkst. eurų pajamų, kad „įsijungtų lubos“. Viršijus nustatytą ribą, pajamos yra apmokestinamos tik gyventojų pajamų mokesčiu (15 proc.), o socialinio draudimo įmokos, kaip minėjau, nuo likusios pajamų dalies nemokamos.

Renkantis veiklos formą, svarbus aspektas – pridėtinės vertės mokestis (PVM). Reiktų žiūrėti, kas yra jūsų verslo klientai. Jei jie yra PVM mokėtojai, t.y., kitas verslas, o ne galutiniai vartotojai, tokiu atveju būtų verta registruotis PVM mokėtoju. Registruotis verta net nepasiekus 45 tūkst. eurų pajamų ribos. (Prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda per per paskutinius 12 mėnesių gavus daugiau kaip 45 tūkst. eurų pajamų.) Kuomet užsiregistruojama PVM mokėtoju, asmuo gali atskaityti visą pirkimo PVM, kuris tenka nuo visų ekonominei veiklai patiriamų išlaidų. Verslui tai yra labai naudinga.

Jei galutinis pirkėjas yra vartotojai, tuomet savanoriškai registruotis PVM mokėtoju nėra naudinga, nes didės galutinė prekių ar paslaugų kaina, kuri mažins verslo konkurencingumą.