Violeta Čirkova, „Nordgain“ Fondų apskaitos komandos vadovė
Finansinių inovacijų ir finansinių technologijų („fintech“) sektorius Lietuvoje, regis, žengia pirmyn septynmyliais žingsniais. Institucijos deda daugybę pastangų, sudarydamos sąlygas „fintech“ plėtrai, verslas rodo iniciatyvą, žiniasklaida skuba pranešti apie Lietuvos rinka susidomėjusius užsienio finansų rinkos dalyvius.
Gali susidaryti įspūdis, kad, norint įkurti „fintech“ įmonę Lietuvoje, pakanka spragtelėti dviem pirštais. Bet taip nėra – licencijuojamiems finansų sektoriaus dalyviams keliami aukšti reikalavimai.
Ar tai būtų elektroninių pinigų, ar mokėjimo įstaiga, finansų maklerio įmonė, specializuotas bankas, fondas ar kito pobūdžio licencijuojamas finansų verslas, pateikiant dokumentus Lietuvos banko (LB) licencijai gauti, būtina į verslo planą įtraukti ir detalią finansinę dalį, pagrįstą vidutinio laikotarpio prognozėmis.
Anaiptol ne kiekvienam verslo kūrėjui tai – lengva užduotis, nepaisant to, kad apskritai finansų verslo atstovai gali turėti fantastiškų idėjų ir puikiausiai įsivaizduoja būsimos veiklos modelį. Visgi norint atsidurti LB licencijuotų finansų įstaigų sąraše, prielaidų nepakanka – jas reikia pagrįsti konkrečiais skaičiais, kadangi licencijuojamam verslui taikomi aukštesni reikalavimai nei įprasta. Taip elgiamasi tam, kad priežiūros institucija įsitikintų, jog naujai kuriama įmonė supranta, į kokią rinką ateina ir kokių „žaidimo taisyklių“ privalės laikytis.
Kokie pagrindiniai reikalavimai keliami steigiamos finansų sektoriaus įmonės verslo plano finansinei daliai? Joje turi būti pateiktos trejų metų veiklos prognozės pagal optimistinį, realistinį ir pesimistinį scenarijus, kuriuose detalizuojama, iš kur steigiama įmonė turės klientų, kaip juos pritrauks. Pateikiamos prognozuojamos pagal ketvirčius išskleistos balansinė ir pelno (nuostolių) ataskaitos, ketvirtinė informacija apie bendrą mokėjimo operacijų skaičių ir vertę, klientų skaičių, kainodarą, vidutinę vienos mokėjimo operacijos vertę, pajamų ir išlaidų pagrindinius šaltinius, finansines skolas ir ilgalaikį turtą, nuosavą kapitalą, kitus pinigų srautus, numatomą pelningumo ribą bei apie nuosavo kapitalo poreikį ir nuosavą kapitalą, įskaitant pradinį kapitalą. Steigiama bendrovė turi atitikti teisės aktuose numatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus ir skaičiais pagrįsti, kad bus pajėgi laikytis šių reikalavimų artimiausius trejus metus.
Kad verslo planas taptų patikimu dokumentu, tai yra, tokiu planu, kuris neužstrigs vertintojų rankose ir nebus grąžintas patikslinti (ar, blogiau – atmestas), verta pasitelkti finansų specialistus, kurie geriausiai ir išmano, kaip verslo idėjas transformuoti į konkrečius rodiklius. Finansinis prognozavimas, analizė, kai siekiama kiek įmanoma tiksliau nuspėti tam tikrus rodiklius ateities laikotarpiams – tai, kas verslo idėjos autoriui gali atrodyti sunkiai įveikiama užduotis – tos srities finansų specialistui yra gerai pažįstamas procesas, kurio metu steigiamos įmonės verslo plane sudėliojami taškai ant „i“.
Neretas atvejis, kai licencijuojamos finansų įstaigos kūrėjai verslo planui pateikia vos keletą rodiklių – planuojamą pelną, darbuotojų skaičių, sąnaudas. Finansų specialistui atitenka likęs steigiamos įstaigos finansinio modelio kūrimo darbas, atliekamas pasitelkiant įmonės pajamų ir išlaidų, investicijų, apyvartinio kapitalo poreikio prognozę ir įvertinant kitus finansinius rodiklius. Tai – sudėtingas finansinis planavimo darbas, kurio metu verslo idėjos verčiamos į skaičių bei rodiklių kalbą.
Verta atkreipti dėmesį į dar vieną niuansą, būdingą daugeliui verslo kūrėjų: jie taip tiki savo idėja, kad norom nenorom braižo pernelyg optimistiškas prognozes. Taigi, finansininkams tenka ir ši misija – koreguoti pradinius verslo planus, dėlioti realistinius scenarijus ir taip užkirsti kelią pernelyg didelėms rizikoms ateityje. Iki smulkiausių finansinių detalių išgrynintas verslo planas svarbus ne vien tam, kad rinkos prižiūrėtojas – Lietuvos bankas – suteiktų veiklos licenciją. Pirmiausia, pati licencija – tai įsipareigojimas plėtoti verslą, kadangi aktyviai nevykdant veiklos licencija gali būti atimta. Taigi, licencijavimo proceso metu kruopščiai parengtas verslo planas tampa ir svarbiomis gairėmis jau vykdant veiklą.
Tvarkinga paraiška licencijai gauti – ir sutaupytas laikas. Pateikus visą licencijai gauti reikalingą informaciją, sprendimą dėl el. pinigų įstaigos ar mokėjimo įstaigos licencijos išdavimo LB priima vidutiniškai per 3 mėnesius nuo visų dokumentų pateikimo dienos – teigiama, kad tai yra kone didžiausia sparta Europoje. Vis dėlto norint pasinaudoti šia galimybe, privalu, kaip įvardija LB, pateikti visą informaciją – taigi, ir profesionaliai parengti finansinę paraiškos dalį.
Verslo plano finansinei daliai skirtos pastangos – svarbus ateities įdirbis. Pavyzdžiui, plečiant esamą verslą – tarkime, mokėjimo įstaigai apsisprendus tapti elektroninių pinigų įstaiga – tenka licencijavimo kelią praeiti iš naujo, tad kur kas didesnė sėkmės tikimybė, jei jau nuo pat pradžių į šią proceso dalį buvo pažvelgta itin rimtai.
Komentaro autorė — Violeta Čirkova, „Nordgain“ Fondų apskaitos komandos vadovė
