Lietuvoje veikiančių buhalterinės apskaitos įmonių robotizacija yra neišvengiama. Tai yra savaime jau vykstantis procesas, prie kurio įmonės turi prisitaikyti ir išnaudoti teikiamas galimybes.
„Nordgain“ ne tik domimės, bet tuo jau keletą metų gyvename, diegiame robotus į savo sistemas. Kaip tik šiuo metu diegiame naują sistemą, kurios pagalba nebeturėsime nė vieno popierinio buhalterinio dokumento. Sistemoje yra sujungtos kelios funkcijos – dokumentų valdymas, administravimas, archyvavimas, darbo užmokesčio skaičiavimas, personalo dokumentų administravimas ir susiejimas su kitomis sistemomis, kurios bendrauja tarpusavyje. Visa tai susieta su ryšių su klientais valdymo sistema (CRM). Didžioji dalis komunikacijos su klientais vyksta per šią sistemą – gaunami duomenys, įmonių darbuotojai per sistemą teikia prašymus, mato savo pateiktą informaciją. Viskas yra vienoje vietoje, nebėra funkcijų dvigubinimo ar trigubinimo.
Robotizacija, arba tam tikrų procesų automatizavimas, apskaitoje pakeis ir jau keičia pačią apskaitininko profesiją – jos kasdienę veiklą ir profilį. Kokia ši profesija taps ateityje – mes dar nežinome, vyksta pokytis. Viena aišku, kad tradicinis už dokumentais apkrauto stalo sėdinčio buhalterio įvaizdis – jau praeitis. Robotizacija yra viena iš priežasčių, dėl kurių buhalteriai tampa vis labiau priversti susitarti dėl vienodų standartų, tai yra dėl to, kaip yra vedama apskaita. Tokio standartizavimo rezultatas yra paprastai, aiškiai ir operatyviai teikti apskaitos paslaugą bei pateikti rezultatus, kurie dėl vienodėjančių standartų gali būti lengviau palyginami su kitos įmonės finansine informacija.
Jei buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė nori būti konkurencinga vietos bei užsienio rinkose, turi sekti globalias tendencijas. Šiuo metu labai lengva apskaitos darbus (bent didesnę jų dalį) perduoti į kitą šalį, kitą žemyną. Tad nori nenori reikia efektyvinti darbą ir klientams siūlyti naujas galimybes.
Robotai, arba kitaip tariant, programos, kurios apdoroja duomenis, jau šiandien apskaitininko darbą padaro ne tik paprastesniu, bet ir įdomesniu, nes jie perima mažiausiai įdomią kasdienio darbo dalį – rankinį duomenų suvedimą. Viena iš pagrindinių ir šiuo metu labiausiai tobulinamų šių programų užduočių – skaitmeninių dokumentų (skenuotų dokumentų, elektroninių sąskaitų faktūrų, banko išrašų) apdorojimas. Nebe apskaitininkai veda duomenis į buhalterinės apskaitos programas, o robotai.
Problema tik tokia, kad kol kas šios programos negali visiškai savarankiškai dirbti – pasitaiko klaidų, kurias vis dar turi rasti žmogus. Pavyzdžiui, sumaišoma „o“ ir nulis, „i“ didžioji ir vienetas arba „i“ didžioji ir „l“ mažoji. Tačiau robotams yra būdinga savybė mokytis, duomenų bazės tampa globalesnės, tad tik laiko klausimas, kada tokiai pirminei informacijai apdoroti žmonės nebebus reikalingi.
Robotų mokymąsi kol kas stabdo privalomas duomenų apsaugos užtikrinimas, juk yra apdorojami konfidencialūs įmonių duomenys. Tarkime, viena programa gauna sąskaitas iš vieno šaltinio, ji jau „žino“, kurioje dokumento vietoje yra data, nebedaro atpažinimo klaidų. Tačiau, gavusi sąskaitą iš dar nežinomo
šaltinio, ji gali suklysti apdorodama duomenis. Automatinio dokumentų apdorojimų klaidų skaičių sumažinti padėtų galimybė programoms tarpusavyje dalintis savo žiniomis. Tam dažnu atveju reikalingi labiau sofistikuoti techniniai sprendimai ir, žinoma, privalu užtikrinti apdorojamų duomenų konfidencialumą.
Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse, jų viduje vyksta procesų standartizavimas, o kartu ir duomenų integravimas. Ne veltui yra Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai, kurių vienas pagrindinių tikslų yra suvienodinti finansinės atskaitomybės standartus tarp šalių. Duomenų integravimas vyksta su valstybinėmis institucijomis. Lietuvoje mes turime jau iš dalies įdiegtą i.MAS sistemą. Panašūs procesai vyksta ir Portugalijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Norvegijoje. Tarkime, Lietuvoje ir Estijoje, jau yra standartizuoto formato elektroninės sąskaitos faktūros – jų standartizavimo procesas vyksta visoje Europos sąjungoje.
Kalbant apie robotizaciją, reiktų turėti omenyje ne tik tai, kad įmonėms robotai padės žmogiškųjų resursų planavime (nebereikės duomenų suvedėjų), bet ir kitą aspektą – jiems ėmus atlikti rutininį darbą, gautai apskaitos informacijai apdoroti specialistai galės efektyviau išnaudoti savo aukštesnes kvalifikacijas ir gebėjimus. Turimų buhalterinių žinių nauda tikrai nepradings, tik reikės daugiau techninių, informacinių technologijų žinių, supratimo, kaip sistemos veikia. Ateities buhalteris turės gebėti struktūriškai mąstyti.
Robotų atsiradimas buhalterijoje – nėra netikėtas technologinis šuolis. Tai natūralus informacinių technologijų vystymosi procesas, pamažu, tačiau vis sparčiau ateinantis į visas gyvenimo sritis. Pirmas žingsnis buvo – apskritai tokių programų ir algoritmų sukūrimas, o antrasis žingsnis, kuris jau vyksta, tai visų sistemų tarpusavio integracija, duomenų pasikeitimas, interpretavimas, analizių, prognozių pateikimas. Tad buhalterinės funkcijos pradeda jungtis su finansų direktoriaus, kontrolieriaus funkcijomis. Dėl tokio pobūdžio jungimųsi ir naujų funkcijų poreikio atsiradimo, ateityje turėsime tokių profesijų, kokių šiuo metu apskritai dar nėra.
Programos suteikia galimybę tokias atskiras profesijas kaip apskaitininkas, buhalteris, finansininkas integruoti. Dar ir todėl buhalterio darbas kuo toliau, tuo labiau tampa įdomesnis, bet tai jau nebėra vien tik buhalterio darbas. Ši profesija tokia, kokią mes ją suvokiame tradiciškai, po truputį nyksta, tačiau žmonių žinios niekur nedings, jos ir toliau bus pritaikomos finansų ir buhalterijos srityje, kuri bus kokybiškai kitokia. Galbūt atsiras nauja specialybė, nauju pavadinimu, tarkime, robotų vadybininkai.
Robotizacija pakeis įmonėse vykstančius procesus, tikėtina, kad nebeliks skyrių, vykdančių išskirtinai tik buhalterinę veiklą, gal net susijungs kelių skyrių funkcijos, nes programos jau ir dabar paruošia, tarkime, darbo sutarčių šabloną. Žinoma, tai nepakeis advokatų, teisininkų, mokesčių žinovų darbo, bet taip kaip programos pakeičia buhalterio paprasčiausius darbus, taip ir kitose srityse pakeis.
Kone visos įmonės savo procesuose jau taiko vienokio ar kitokio lygmens automatizavimą. Tiek mes, tiek mūsų klientai tai jau naudojame. O po 5 metų tai bus kasdienybė. Galbūt šio proceso nebevadinsime robotais, nes dabar taip vadiname žvelgdami į ateitį romantizuotu žvilgsniu. Robotas tai – tiesiog buhalterinė (ir ne tik) programa su geresnėmis galimybėmis.
Lietuvoje robotizacija tikrai išplis, juk turime didžiulę emigraciją, tad trūksta darbo jėgos, reikia optimizuotis. Kita vertus, reikia išlaikyti profesionalius žmones, juos motyvuoti darbais, kurie įdomūs. Žmonėms patinka dirbti su technologijomis mieliau negu daryti rutininius darbus, kurie jau pabodę.
Į Lietuvą technologinės naujovės ateina kiek pavėluotai, lyginat su ekonomiškai stipresnėmis valstybėmis. Juk bet kokios inovacijos versle, jų diegimas reikalauja papildomų investicijų. Tačiau, norėdamos būti konkurencingomis, Lietuvos įmonės prisitaikys ir natūraliai įsidiegs naujos kartos technologijas. Neskubėjimas į pirmąjį vagoną turi ir teigiamą pusę, kadangi po kurio laiko galime rinktis tokias technologijas, kurios globalioje rinkoje jau yra sėkmingai išbandytos ir jų diegimo bei palaikymo kaštai yra aiškūs. Papildomas laikas suteikia galimybę įmonių vadovams įsitikinti, kad kitos įmonės iš šių technologijų gauna realią naudą. Kita vertus, diegiant programas, yra šiek tiek ir prievolės elemento iš valstybės institucijų, kaip kad buvo ir vis dar yra i.MAS diegimo atveju.
Be abejonės, kurį laiką liks buhalteriai, dirbantys senaisiais metodais ir su senomis technologijomis, už galbūt kol kas mažesnę kainą, tačiau vykstant visuotinei duomenų integracijai jų paslaugų ateityje natūraliai nebereikės.
